Nors gegužės pirmoji visame pasaulyje yra minima kaip darbininkų ir kairuoliškų partijų šventė, Lenkijos nacionalistai jau antrus metus iš eilės Varšuvoje šią dieną taip pat surengė eitynes. Kai kairieji žygiavo linksmai, lydimi pučiamųjų orkestro ir ilgakojų šokėjų bei liaudies muzikantų, nacionalistai svaidėsi grasinimais ir gniaužė kumščius.
Kairieji nešė transparantus, reikalaujančius didesnių atlyginimų ir socialinio teisingumo, o nacionalistai ėjo su šūkiu - „Darbas Lenkijoje - lenkams“.
Kairiųjų eitynėse, pritraukusiose apie penkis tūkstančius žmonių, dominavo pensininkai. Šis maršas baigėsi taikiu koncertu ir muge.
Dešimteriopai mažesniame nacionalistų marše vyravo skustagalviai futbolo chuliganai, tačiau jie triukšmingomis skanduotėmis bei garsinėmis petardomis šalies sostinę drebino smarkiau.
Prižiūrėjo gausios policijos pajėgos
Nacionalistai peikė dabartinę Lenkijos vyriausybę, Europos Sąjungą, JAV, globalizaciją, ragino iškarti kairiuosius ir darbą suteikti tik lenkams.
Nacionalistų eitynes lydėjo gausios raitų ar šunimis vedinų policininkų pajėgos, mat vietos futbolo chuliganai nevaldomu agresyviu elgesiu garsėja visoje Europoje, o jų susibūrimai beveik visada baigiasi riaušėmis.
Šį kartą nacionalistų eitynės apsiėjo be muštynių ir langų daužymų, o jose pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos nacionalistai. Kartu su kelias Slovakijos bei Baltarusijos nacionalistais žygiavo penki vilniečiai, nepanorę pasakyti savo vardų. Lietuviai tvirtino, kad į Varšuvą ryžosi vykti todėl, nes mato bendrus tikslus ir nori kurti santarvę su lenkais.
Vilniečiai teigė, jog palaiko draugiškus asmeninius ryšius keliais Varšuvos nacionalistais, kurie juos supažindino su maršo organizatoriais, o šie leido atvykti į eitynes. Renginį organizavo Autonominiai nacionalistai, kurių vienas iš lyderių lrytas.lt teigė, jog vilniečių atvykimą vertina teigiamai, nors plačiau komentuoti nepanoro, mat ignoruoja visus žurnalistus.
Jaunalenkiai į draugystę su lietuviais žiūri įtariai
Užklausus marše dalyvavusį gausiausios nacionalistų organizacijos - Jaunalenkių vadą Robertą Winickį, pastarasis pareiškė, jog lietuvių dalyvavimas marše jam kelia dvigubus jausmus, ir nelabai patinka. R. Winickis pareiškė, jog iš vienos pusės įžvelgia tikslų panašumus, tačiau mato ir skirtumus, nes jaunalenkiams pirmoje vietoje yra Vilnijos lenkų interesai, tad į savo maršus lietuvių kviesti neketina.
R. Winickis priminė, kad jaunalenkiai į savo renginius kviečiasi Lietuvos lenkus ir patys vyksta į protesto maršus Vilniuje. Jaunalenkių organizuojami maršai lapkričio 11-ąją, per Lenkijos nepriklausomybės dieną, sutraukia kelias dešimtis tūkstančių asmenų, ir trejus metus paeiliui baigėsi didžiulėmis riaušėmis.
Praėjusių metų lapkritį tose eitynėse dalyvavę keliolika Vilniaus lenkų žygiavo užsimaskavę veidus ir nešė plakatus, raginančius kovoti už išsivadavimą. Pernai per maršą skambėjo raginimai solidarizuotis su lietuvių engiamais Vilniaus lenkais, o ankstesniais metais buvo kviečiama vykti „paauklėti“ lietuvių ar net atsikovoti Vilnių ir Lvovą.
