Nuosprendis E. R. Monttui sudarytas iš dviejų dalių. 50 metų
kalėti buvęs diktatorius nuteistas už genocidą; teismas pripažino
E. R. Monttą atsakingu už mažiausiai 1 tūkst. 770 žmonių mirtį,
įskaitant moteris, senus žmones ir vaikus.
Be to, buvęs diktatorius
pripažintas atsakingu už kelių nepilnamečių merginų
išprievartavimą. Visus šiuos nusikaltimus, tyrėjų tvirtinimu,
įvykdė vyriausybinės armijos kareiviai E. R. Montto įsakymu per
pilietinį karą. Dar 30 metų kalėti buvęs šalies lyderis nuteistas
už karinius nusikaltimus.
87-erių metų E. R. Monttas tapo pirmuoju Lotynų Amerikos šalies
lyderiu, kuris nuteistas už nusikaltimus, įvykdytus prieš savo
tautą.
Pats R. Monttas neigia kaltę, tvirtindamas, neva nieko nežinojęs
apie indėnų gyventojų genocidą. Pasak jo, kariškiai nusikaltimus
vykdė be jo žinios, o nurodymus juos vykdyti savavališkai duodavo
armijos vadai.
E. R. Monttas valdžios vairą perėmė 1982 m. kovą po karinio
perversmo, per kurį buvo nuverstas tik ką išrinktas prezidentas. E.
R. Monttas šalį valdė vos 17 mėnesių, 1983 m. rugpjūtį jis buvo
nuverstas Oscaro Mejios.
E. R. Montto diktatūros laikotarpiu per kruviniausią pilietinį
karą buvo išžudyta tūkstančiai civilių gyventojų. Dešimtys
tūkstančių Gvatemalos gyventojų tapo pabėgėliais.
1989 metais buvęs diktatorius mėgino dalyvauti 1990 m.
prezidento rinkimuose, tačiau Konstitucinis teismas blokavo buvusio
diktatoriaus mėginimus tapti prezidentu. 2003 metais jis vėl iškėlė
savo kandidatūrą į prezidentus, tačiau jam pavyko surinkti vos 11
proc. balsų.
Gvatemalos valdžia jau ne kartą mėgino patraukti E. R. Monttą
atsakomybėn už įvykdytus nusikaltimus. Tačiau iki 2012 m. sausio,
būdamas Gvatemalos Kongreso nariu ir turėdamas neliečiamybę, jis
buvo apsaugotas nuo teisminio persekiojimo.