AP pranešė, kad Teisingumo departamentui pavaldžios agentūros pernai maždaug du mėnesius slapta klausėsi AP darbuotojų pokalbių. Naujienų agentūra pasmerkė beprecedentį kišimąsi į jos darbą.
Esą pokalbių klausymas greičiausiai susijęs su tyrimu dėl neteisėto informacijos paskelbimo apie sužlugdytą teroro išpuolį, apie kurį AP pranešė 2012-ųjų gegužę.
Tada buvo atskleistos detalės apie JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) operaciją Jemene, kuri anksčiau tų pačių metų pavasarį užkirto kelią „Al Qaeda” planams susprogdinti į Ameriką skrendantį lėktuvą.
Teisingumo departamentas kol kas tyli, bet jau sulaukė daugybės ne tik spaudos laisvę ginančių organizacijų, bet ir pačių JAV politikų kritikos.
Klausymosi pateisinimo nėra
Departamentas perėmė ir kai kurių paskirų AP žurnalistų pokalbius ir įrašė pokalbius AP biuruose Niujorke, Vašingtone bei Hartforde (Konektikuto valstija).
Be to, buvo klausomasi skambučių iš pagrindinės AP linijos JAV Atstovų Rūmuose. Iš viso valdžia klausėsi pokalbių daugiau nei 20 skirtingų linijų.
Tikslus žurnalistų, kurių pokalbių buvo klausomasi per du 2012-ųjų pavasario mėnesius, skaičius nežinomas.
Tačiau vien minėtuose AP biuruose dirba daugiau nei 100 žurnalistų, rengiančių opias politines naujienas.
„Nėra jokio tokio mūsų telefono pokalbių kolekcionavimo pateisinimo”, – laiške JAV teisingumo sekretoriui Ericui Holderiui pareiškė bendrovės AP prezidentas Gary Pruittas.
Publikacija nepalanki valdžiai
Teisingumo departamentas AP jam sviestų kaltinimų kol kas nekomentuoja. Tačiau manoma, kad pokalbių klausymasis susijęs su viena AP publikacija, paskelbta pernai gegužę.
Pareigūnai anksčiau buvo teigę, kad prokurorai Vašingtone atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl to, kas nutekino AP informaciją apie sužlugdytą teroro išpuolį.
CŽV direktorius Johnas Brennas šių metų vasarį pareiškė, kad slaptų duomenų perdavimas žiniasklaidai buvo „neautorizuotas ir pavojingas”.
Paprašyta valdžios, AP nukėlė rašinio apie operaciją Jemene paskelbimą – esą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Tačiau ilgai nedelsė ir informaciją paviešino.
Ekspertai dabar tvirtina, kad iš tiesų AP publikacija buvo tiesiog neparanki valdžiai, mat prieš kurį laiką Baltieji rūmai buvo nuraminę visuomenę, esą „informacijos apie teroristinių organizacijų planus surengti atakas JAV teritorijoje nėra”.
Nustebę ir politikai
G. Pruittas laiške J. Holderiui pareiškė, kad Teisingumo departamentas pažeidė AP konstitucinę teisę aiškintis žinias ir jas skleisti, ir pareikalavo grąžinti įrašus ir sunaikinti jų kopijas.
„Tai sukrečiantis puolimas prieš laisvąją spaudą. Neramu ir dėl to, kad dabartinė administracija ir taip agresyviausia šalies istorijoje žurnalistų, norinčių dirbti savo darbą, atžvilgiu”, – pridūrė JAV naujienų redaktorių draugijos vadovas Arnie Robbinsas.
Susirūpinimą dėl Teisingumo departamento veiksmų pareiškė ir JAV piliečių teisių organizacija ACLU. Jos atstovė Laura Murphy pabrėžė: „Žiniasklaidos tikslas – informuoti visuomenę ir jai neturėtų būti kliudoma to daryti.”
„Mane pribloškė šie kaltinimai, noriu išgirsti, ką pasakys vyriausybė”, – teigė ir senatorius Patrickas Leahy, Senate vadovaujantis Teisės komitetui.
Žurnalistų klausėsi ir R. Nixono administracija
Žiniasklaidos atstovų pokalbiai telefonu valdžios atstovų taikiniu buvo tapę praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje – per garsųjį „Watergate” skandalą.
Šis skandalas, per kurį paaiškėjo, kad Respublikonų partijos užsakymu buvo įsibrauta į Demokratų partijos būstinę Vašingtone, „Watergate” viešbutyje, galiausiai lėmė JAV prezidento Richardo Nixono atsistatydinimą.
Skandalui vis plečiantis paaiškėjo, kad R. Nixono prašymu Federalinis tyrimų biuras 1969 metais įrengė klausymosi aparatūrą penkių šalies reporterių kabinetuose.
Savo ruožtu 1971 metais Baltieji rūmai įsakė patikrinti dienraščio „Newsday” redaktoriaus mokesčių ataskaitas. Taip buvo siekiama įbauginti žiniasklaidos atstovą, kuris prieš tai parašė kelis straipsnius apie neaiškius R. Nixono draugo finansinius sandorius.
Pats R. Nixonas kaltino spaudą „liberaliu šališkumu”. Esą jei jis būtų vykdęs liberalią politiką, „Watergate” skandalas žiniasklaidos net nebūtų sudominęs.
Vis dėlto ilgainiui paaiškėjo, kad didžioji dalis informacijos apie skandalą buvo teisinga. O 1974 metais žurnalistika tapo viena patraukliausių specialybių Amerikoje.
