Jungtinėje Karalystėje šiuo metu vyksta šio 47 metų vyro teismas. A. Jones dingo pernai spalio pirmosios pavakarę. Paskutinį kartą motina ją matė važinėjančią kieme savo dviračiu. Vėliau liudininkai pasakojo, kad mažylė savo noru įlipo į sustojusį automobilį „Land Rover Discovery“. Jį vairavo M. Bridgeris.
Buvęs skerdyklos darbuotojas buvo sulaikytas kitą dieną apie 15 val., einantis pėsčias keliu 12 km nuo Machanleto, kur gyveno A. Jones. Jo paties namai nuo Machanleto nutolę apie 5 km.
Po A. Jones dingimo buvo surengta didžiausia paieškų operacija Jungtinės Karalystės istorijoje. Joje dalyvavo ne tik būriai specialistų, bet ir šimtai savanorių. Po 4 parų pranešta, jog mergaitės nebesitikima rasti gyvos, tačiau jos kūno paieškos tęsėsi.
Antradienį teismas šiaurės Velse išgirdo, kad M. Bridgerio namų židinyje buvo rasta 17 apdegusių kaulų fragmentų, o dar vienas – nedegintas – vonios vandens nutekėjimo vamzdyje. Ekspertai mano, jog tie kaulai žmogaus. Kai kurie tų kaulų atitinka vaiko kaukolės kaulus.
Kaulai buvo tiriami labai atsargiai, kad jų likučius vėliau būtų galima grąžinti nužudytosios šeimai. Teismo antropologė Julie Roberts studijavo 5 kaulų fragmentus, rastus židinyje. „Yra tvirtų įrodymų, kurie pagrindžia spėjimą, jog trys fragmentai yra žmogaus kaulų“, - sakė ji.
Anot specialistės, ketvirtasis buvo panašesnis į žmogaus, nei į ne žmogaus, o penktojo kaulo nepavyko ištirti dėl to, kad jis labai apdegęs. Moters nuomone, vienas iš kaulų fragmentų turėjo savybes, panašias į kaukolės, kuri galėjo priklausyti vaiko nuo 4 iki 8 metų.
J. Roberts pažymėjo, kad buvo bandyta atlikti šio fragmento DNR testą, tačiau dėl apdegimo buvo neįmanoma to padaryti. Pasak teismo medicinos ekspertės, labiau tikėtina, kad kaulai į židinį buvo sumesti suskaldyti, o ne degintas visas kūnas ar galva.
Paklausta, ar palaikų deginimas galėjo vykti tvarkant svetainę, kur stovi židinys, ji atsakė: „Taip, tai įmanoma.“
J. Roberts žodžius patvirtino ir iš Milano atvykusi ekspertė Christina Cattaneo, kuri paprastai tiria sudegusius palaikus organizuotų nusikaltimų bylose. Jos nuomone, židinyje aptikti kaulai buvo veikiau žmogaus, nei ne žmogaus.
Gynybos parinkta teismo medicinos ekspertė Sue Black prieštaravo kaltintojų kviestoms specialistėms. Ji suabejojo J. Roberts žodžiais, kad kaukolės fragmentas galėjo priklausyti vaikui.
„Jeigu tu ieškai debesyse veidų, tai juos rasi. Bet tai nereiškia, kad jie egzistuoja“, - vaizdingai liudijo ji. Moteris prisipažino, kad gynybos komanda jos klausė, ar tas kaulo fragmentas galėtų būti ragas. Ji atsakiusi, kad tai mažai tikėtina, bet įmanoma.
Klausydamas šių liudijimų, įtariamasis M. Bridgeris įdėmiau stebėjo rodomas kaulų fragmentų nuotraukas.
M. Bridgeris, kuris kaltinamas mergaitės pagrobimu iš seksualinių paskatų ir jos kūno slėpimu ar sunaikinimu, nepripažįsta nužudęs mergaitę. Britas tikina, kad jis netyčia partrenkė A. Jones savo automobiliu, supanikavo ir ją išsivežė. M. Bridgeris sako, jog neprisimena, ką darė su mažylės kūnu – jis buvęs girtas ir ištiktas šoko.
Šiandien. M. Bridgeris teismui turi pateikti savo įvykių versiją.
