B. Manningas, kuriam gresia 154 metai laisvės atėmimo, pažadėjo padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą pagal kelis kaltinimus, tačiau neigia pagrindinį prokurorų teiginį - jog jis sąmoningai padėjo priešui: daugiausiai tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“ ir jo velioniui lyderiui Osamai bin Ladenui.
Bylos nagrinėjimas prasideda po daugelio varginančių parengiamųjų posėdžių, per kuriuos buvo išdėstyta vyriausybės pozicija dėl 25 metų B. Manningo įvykdyto diplomatinių depešų ir karinių dokumentų perdavimo vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui. Tas žingsnis sukėlė didžiulių nepatogumų Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms.
Kario šalininkai argumentuoja, kad jo veiksmai padėjo nušviesti tamsiausias sritis JAV vadovaujamuose karuose Irake ir Afganistane, taip pat atskleisti neviešinamas kai kurių Amerikos užsienio politikos sprendimų priežastis.
Tačiau B. Manningo oponentai laiko jį išdaviku, kurio elgesys be jokios priežasties sukėlė pavojų žmonių gyvybėms visame pasaulyje, įskaitant JAV piliečių.
Šios bylos preliudija itin užsitęsė, nes kaltinimai B.Manningui labai sudėtingi. Taip pat daug dėmesio skirta jo laikymo sąlygoms nuo arešto 2010 metų gegužės, kai šis karys buvo žvalgybos analitikas netoli Bagdado dislokuotame dalinyje.
B.Manningo advokatai sėkmingai argumentavo, kad jų klientas arešte patyrė brutalų JAV kariškių elgesį, todėl jo laisvės atėmimo bausmė, kai ji galiausiai bus paskelbta, turės būti sutrumpinta 112 parų.
Tačiau šis JAV armijos eilinis neseniai prisipažino, jog jis buvo „WikiLeaks“ paviešinimų šaltinis, ir atrodo beveik neabejotina, kad jis bus pripažintas kaltu.
Pasisiūlęs pripažinti savo kaltę pagal dešimt kaltinimų, įskaitant dėl nusižengimų karinei drausmei ir geram elgesiui, B. Manningas gali būti nuteistas kalėti 20 metų. Bet jeigu jis bus pripažintas kaltu pagal sunkesnius kaltinimus, kariui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
B. Manningo atvejis sukėlė daug triukšmo tarp pilietinių teisių gynėjų Junginėse Valstijose, tačiau vyriausybė argumentuoja, kad šio kario veiksmai buvo pagalba šalies priešams politinėje epochoje, paženklintoje „al Qaeda“ grėsmės.
Karinio tribunolo procesas, kuris, kaip tikimasi, truks 12 savaičių, vyks Fort Mido karinėje bazėje Merilande.
Šią bylą nušvies dešimtys reporterių, tačiau kai kurie parodymai bus duodami už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo priežasčių.
Vyriausybės atsisakymas paviešinti teisinius dokumentus per ikiteisminį procesą prieš B.Manningą buvo griežtai kritikuojamas žiniasklaidos kanalų, kurie kaltino JAV administraciją perdėtu biurokratiniu slaptumu.
