B. Manningas, kuriam gresia 154 metai laisvės atėmimo, pažadėjo
padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą pagal kelis kaltinimus,
tačiau neigia pagrindinį prokurorų teiginį - jog jis sąmoningai
padėjo priešui: daugiausiai tarptautiniam teroristų tinklui „al
Qaeda“ ir jo velioniui lyderiui Osamai bin Ladenui.
Bylos nagrinėjimas prasideda po daugelio varginančių
parengiamųjų posėdžių, per kuriuos buvo išdėstyta vyriausybės
pozicija dėl 25 metų B. Manningo įvykdyto diplomatinių depešų ir
karinių dokumentų perdavimo vyriausybių paslaptis viešinančiam
tinklalapiui. Tas žingsnis sukėlė didžiulių nepatogumų
Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms.
Kario šalininkai argumentuoja, kad jo veiksmai padėjo nušviesti
tamsiausias sritis JAV vadovaujamuose karuose Irake ir Afganistane,
taip pat atskleisti neviešinamas kai kurių Amerikos užsienio
politikos sprendimų priežastis.
Tačiau B. Manningo oponentai laiko jį išdaviku, kurio elgesys be
jokios priežasties sukėlė pavojų žmonių gyvybėms visame
pasaulyje, įskaitant JAV piliečių.
Šios bylos preliudija itin užsitęsė, nes kaltinimai
B.Manningui labai sudėtingi. Taip pat daug dėmesio skirta jo laikymo
sąlygoms nuo arešto 2010 metų gegužės, kai šis karys buvo
žvalgybos analitikas netoli Bagdado dislokuotame dalinyje.
B.Manningo advokatai sėkmingai argumentavo, kad jų klientas
arešte patyrė brutalų JAV kariškių elgesį, todėl jo laisvės
atėmimo bausmė, kai ji galiausiai bus paskelbta, turės būti
sutrumpinta 112 parų.
Tačiau šis JAV armijos eilinis neseniai prisipažino, jog jis
buvo „WikiLeaks“ paviešinimų šaltinis, ir atrodo beveik
neabejotina, kad jis bus pripažintas kaltu.
Pasisiūlęs pripažinti savo kaltę pagal dešimt kaltinimų,
įskaitant dėl nusižengimų karinei drausmei ir geram elgesiui,
B. Manningas gali būti nuteistas kalėti 20 metų. Bet jeigu jis bus
pripažintas kaltu pagal sunkesnius kaltinimus, kariui gresia laisvės
atėmimas iki gyvos galvos.
B. Manningo atvejis sukėlė daug triukšmo tarp pilietinių
teisių gynėjų Junginėse Valstijose, tačiau vyriausybė
argumentuoja, kad šio kario veiksmai buvo pagalba šalies priešams
politinėje epochoje, paženklintoje „al Qaeda“ grėsmės.
Karinio tribunolo procesas, kuris, kaip tikimasi, truks 12
savaičių, vyks Fort Mido karinėje bazėje Merilande.
Šią bylą nušvies dešimtys reporterių, tačiau kai kurie
parodymai bus duodami už uždarų durų dėl nacionalinio saugumo
priežasčių.
Vyriausybės atsisakymas paviešinti teisinius dokumentus per
ikiteisminį procesą prieš B.Manningą buvo griežtai kritikuojamas
žiniasklaidos kanalų, kurie kaltino JAV administraciją perdėtu
biurokratiniu slaptumu.