ES delegacijos nariai sakė, kad per derybas Uralo kalnų mieste
Jekaterinburge po didinamuoju stiklu taip pat atsidurs žmogaus
teisių padėtis Rusijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengėsi pagerinti
santykius su atvykusiu ES prezidentu Hermanu Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso, pirmadienį susitikės su jais prie
vakarienės stalo, intensyvių derybų išvakarėse.
Maskva taip pat tikisi užsitikrinti bevizį režimą Europoje
savo piliečiams, taip pat išlygas savo gamtinių dujų eksporto
monopolininkei „Gazprom“, kad jai nebūtų taikomos naujos taisyklės,
draudžiančios valdyti dujotiekius ir kitokią infrastruktūrą ES
šalyse.
Tačiau joks kitas klausimas nekursto didesnių prieštaravimų
nei ES tvirtas palaikymas Sirijos opozicijai ir V.Putino išliekantis
palankumas Damasko režimui, su kuriuo Maskva bendradarbiauja nuo
Sovietų Sąjungos laikų.
„Sirijos tema bus viena iš prioritetinių sričių šios
derybose“, - Maskvos pasiuntinys prie ES Vladimiras Čižovas sakė
prieš šį susitikimą.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu žengė dar toliau,
pareiškęs, kad sprendimas apginkluoti Sirijos sukilėlius Maskvai
atrišo rankas tiekti ginklus B. al Assadui, kas buvo uždrausta
tarptautinių sutarčių.
Analitikų nuomone, Maskva ir Briuselis gali mėginti švelninti
savo nesutarimus, paskelbdami bendrą pranešimą, kuriame būtų
išsakytas palaikymas siūlomai taikos konferencijai dėl tos krizės.
Tikimasi, kad per 2-ąją Ženevos konferenciją B. al Assado
stovykla ir pagrindinė opozicijos organizacija pirmąkart pradės
tiesiogines derybas.
Mažiau aišku, kaip abi pusės spręs didėjančius nesutarimus
dėl itin didelės „Gazprom“ įtakos Europos rinkoje.
Rusija tiekia apie trečdalį 27 šalių bloke suvartojamų dujų,
o dominuojanti padėtis daugelį metų leido „Gazprom“ diktuoti
kainas.
Šis ginčas kulminaciją pasiekė pernai rugsėjį, kai ES
nusprendė pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ kainų nustatymo
strategijos.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimams Jurijus
Ušakovas pareiškė, kad Briuselio veiksmai prieš „Gazprom“ yra
„diskriminuojantys“.
Tačiau įtampa gali dar labiau padidėti, kai ES lyderiai iškels
klausimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje per jau 13 metų
trunkantį V. Putino valdymą.
ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton
sakė, kad Briuselis ypač susirūpinimas dėl pastarojo Maskvos
vajaus prieš nevyriausybines organizacijas, gaunančias lėšų iš
užsienio, reikalaujant, kad jos registruotųsi „užsienio
agentėmis“.