Jau dešimtmetį premjeru dirbantis R. T. Erdoganas į šalį atnešė ne tik politinį stabilumą ir spartų ekonomikos augimą.
Po kiekvienų iš trejų rinkimų valdžioje vis labiau įsitvirtinantis politikas Turkijoje bando palikti ir kitus svarbius įspaudus: jis keičia šalies užsienio politiką, įstatymus ir netgi Stambulo vaizdą.
Kai kurių miestiečių įsitikinimu, tai rodo, jog šalį valdanti islamistinių šaknų turinti R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija nulemia religingumo ir pasaulietiškumo, kaimo ir miesto kovą.
Pokyčių nevadina pažanga
Stambulas vadinamas šiuo metu greičiausiai augančiu Europos miestu – valdžia čia vykdo daugybę statybų projektų.
Dygsta dangoraižiai, tiesiamas trečias tiltas per Bosforo sąsiaurį, o iškasus naują laivybos kanalą, kuris vertinamas 10 milijardų dolerių, pusę Stambulo ketinama paversti sala.
Bet ne vienas protestuoti išėjęs ar R. T. Erdoganui nepritariantis turkas pokyčius mieste labiau vertina ne kaip plėtrą ir pažangą, o kaip augančias premjero ir jo vyriausybės autokratines ambicijas.
Kritikai įsitikinę, kad R. T. Erdoganas statybų projektais stengiasi atitraukti dėmesį nuo svarbesnių šalies problemų.
Tad nenuostabu, kad Turkijoje praėjusį savaitgalį prasiveržę masiniai protestai prasidėjo nuo išvaikytos taikios demonstracijos prieš statybų projektą – planus pertvarkyti prie pagrindinės Stambulo Taksimo aikštės esantį Gezio parką.
Kai kuriuos miesto gyventojus ne juokais supykdė ketinimai iškirsti parko medžius ir vietoj jų pastatyti XIX a. osmanų laikų kareivinių kopiją. Pastato apačioje planuota įkurti prekybos centrą, o viršutiniuose aukštuose – prabangius butus.
Rūpi vien tik mečetės?
Sparčiai augančio Stambulo, kurio tik 1,5 proc. žemės tenka viešiesiems parkams, gyventojai dėl valdžios planų Gezio parke kurį laiką rengė nedidelius protestus.
„Kai su piliečiais nepasitariama net dėl parko, tuomet šalis nėra demokratinė”, – įsitikinęs Bosforo universiteto profesorius Betulas Tanbay.
Tačiau visuomenės nuomonė ir net praėjusią savaitę priimtas nepalankus teismo sprendimas nestabdo R. T. Erdogano.
Priešingai – jis paskelbė, kad bus nugriautas garsus Taksimo aikštės pastatas, skirtas modernios ir pasaulietinės Turkijos Respublikos įkūrėjui Mustafai Kemaliui Ataturkui, o vietoj jo išdygs mečetė.
Tai greičiausiai tik sustiprins Stambulo gyventojų pasipiktinimą, įsiplieskusį dėl pokyčių miesto erdvėse ir virtusį platesne kova dėl turkų identiteto. O čia susipina sudėtingos problemos, susijusios su religija, socialinėmis klasėmis ir politika.
Prieš dešimtmetį planai pastatyti mečetę Taksimo aikštėje būtų buvę neįsivaizduojami, mat šalies vyriausybę už trumpų vadelių laikė Turkijos kariai, laikyti pasaulietiškumo sergėtojais.
Tačiau R. T. Erdogano valdymo laikotarpiu armijos galios buvo smarkiai susilpnintos, o nuo 2008 metų daug valdžios oponentų atsidūrė už grotų.
Vienas garsiausių Stambulo urbanistikos istorikų 87 metų Doganas Kubanas skundžiasi, kad dabartinė valdžia niekada su juo nesitaria dėl sprendimų.
Specialistas teigia, kad valdžia ignoruoja šalies istoriją ir neišsaugo istorinių vietų ir pastatų, taip rodydama, jog nusisuka nuo vakarietiškos kultūros.
„Išsaugomos tik mečetės”, – tikina D. Kubanas.
Rodo religingųjų pasitikėjimą
Kalbant apie Turkijoje prasidėjusius protestus dažniausiai minimas Gezio parkas ir Taksimo aikštė, bet yra ir daugybė kitų valdžios projektų, keliančių pasauliečių stambuliečių pyktį.
Dėl dar vieno prekybos centro neseniai buvo nugriautas seniausias miesto kino teatras. Dėl to protestavo ne tik paprasti turkai, bet net Turkijos prezidento Abdullah Gulo žmona.
Ne mažiau aistrų kelia ketinimai nugriauti XIX amžiaus rusų stačiatikių bažnyčią ir mieste atsirandantys getai.
Skurdžiams sumokama, kad jie paliktų savo namus, ir jų vietoje statomos gyvenvietės turtingiesiems.
Pokyčius Stambule daugelis laiko religingo, konservatyvaus valdančiojo elito pasitikėjimo savimi išraiška.
Apie šalyje vykstančias permainas byloja ir didėjantis moterų, kurios dengia galvas musulmoniškais apdangalais, skaičius.
Didelio atgarsio sulaukė ir įstatymas, ribojantis alkoholio pardavimą bei reklamą, ir draudimas viešosiose vietose porelėms demonstruoti šiltus jausmus.
Vienas Taksimo aikštėje protestavęs moksleivis, 18-metis Ersinas Gultekinas, net tikina turintis problemų dėl mokslų, nes neremia dabartinės valdžios.
„Per egzaminus specialiai skiriama daug balų vyriausybės rėmėjams. Jeigu remi šią valdžią, išlaikysi egzaminą”, – tikina jaunuolis.
Nepažįsta vaikystės miesto
Senąjį pasaulietinį šalies elitą, laikantį save M. K. Ataturko palikimo paveldėtojais, erzina vykstantys pokyčiai.
Panašiai jaučiasi ir liberalių pažiūrų asmenys, nors jie savęs ir nelaiko M.K.Ataturko sekėjais ir toleruoja viešą religingumą.
Liberalai nepritaria pačiam R. T. Erdogano valdymo stiliui ir vadina jį diktatorišku, o daugelį premjero projektų laiko blogo skonio pavyzdžiais.
Tiesa, tokį požiūrį apžvalgininkai laiko elitizmu.
„Šiame mieste gimiau ir užaugau, bet čia neliko nieko iš mano jaunystės laikų, su kuo galėčiau save sieti.
Stambulas laikomas vieta, kurioje gali užsidirbti pragyvenimui, praturtėti”, – kalbėjo Sabanci universiteto tarptautinių santykių profesorius Ersinas Kalaycioglu.
Pastarųjų dienų įvykiai Turkijoje
Gegužės 28 d. nedidelė grupė žmonių pabando sutrukdyti kirsti medžius Stambulo Gezio parke. Policija prieš demonstrantus panaudoja ašarines dujas, medžiai toliau kertami.
Gegužės 29 d. protestuotojų skaičius Gezio parke išauga, dalis jų įkuria palapinių stovyklą.
Gegužės 31 d. policija, bandydama iš Gezio parko išvaryti demonstrantus, panaudoja ašarines dujas ir vandens patrankas. Keletas žmonių sužeidžiama. Protestai išplinta į Izmyrą, Ankarą ir kitus Turkijos miestus.
Birželio 1 d. tūkstančiai žmonių patraukia į Stambulo Taksimo aikštę. Premjeras pasmerkia protestus ir pakartoja, kad parko pertvarkymas vyks toliau. Padėtis Stambule aprimsta, kai policija atsitraukia iš Taksimo aikštės.
Birželio 2 ir 3 d. protestai tęsiasi ne viename Turkijos mieste, tarp jų – Ankaroje ir Stambule. Abiejuose šiuose miestuose vyksta pareigūnų ir demonstrantų susidūrimai. Stambule policija panaudoja ašarines dujas prieš protestuotojus, einančius į premjero biurą (nuotr.). R.T.Erdoganas pareiškia, kad protestus organizuoja ekstremistai, ir apkaltina opoziciją Turkijos žmonių provokavimu.