Tarp jų buvo ir Lietuva.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry
pirmadienį, pareiškė, kad jo šalis, kuri yra didžiausia pasaulyje
prekiautoja ginklais, pasirašys tą dokumentą.
Šis žingsnis yra itin svarbus, tačiau Tarptautinės sutarties
dėl prekybos ginklais sėkmė galiausiai priklausys nuo visų
didžiųjų ginklų eksportuotojų ir importuotojų palaikymo.
Nors šis susitarimas balandžio 2-ąją buvo priimtas didele
balsų daugumą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kai
kurios didžiosios ginklų eksportuotojos, tarp jų Rusija ir Kinija,
taip pat pagrindinės importuotojos, tokios kaip Indija, Saudo
Arabija, Indonezija ir Egiptas, susilaikė balsuojant bei
nedemonstravo jokių ženklų, ar ketina jį ratifikuoti.
Sutarties pasirašymas yra pirmasis žingsnis į ratifikavimą, o
šis dokumentas įsigalios tik tuomet, jeigu jį ratifikuos bent 50
valstybių.
Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja, vienas iš pagrindinių naujosios sutarties šalininkų,
prognozuoja, kad 50 valstybių ją ratifikuos „per kiek ilgiau nei
metus - tačiau, žinoma, tikrasis išbandymas yra (pastangos)
paskatinti tebedvejojančias arba kurios dar neapsisprendė -
pasirašyti ir ratifikuoti“.
Ratifikavusias šalis ši sutartis įpareigoja imtis nacionalinių
priemonių, reguliuojančių konvencinių ginklų ir jų komponentų
perdavimą, taip pat kontroliuojančių ginklų prekybos tarpininkų
veiklą, tačiau nenustato reikalavimo kontroliuoti ginklų naudojimą
šalies viduje.
Ji draudžia perduoti konvencinius ginklus, jeigu tai pažeidžia
ginklų prekybos embargus arba skatina genocidą, nusikaltimus
žmoniškumui ir karo nusikaltimus, taip pat jeigu ginklai galėtų
būti naudojami prieš civilius ir civilinius objektus, tokius kaip
ligoninės arba mokyklos.
Kol kas neaišku, kaip ši sutartis paveiks pasaulinę ginklų
prekybą, kurios apyvarta vertinama 60-85 mlrd. JAV dolerių per
metus. Daug kas priklausys nuo to, kurios šalys ją ratifikuos ir
kiek griežtai jos laikysis, kai sutartis įsigalios.
Sutarties pasirašymų proga surengtoje specialioje ceremonijoje
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė, kad ši
sutartis rodo, jog „pasaulis galiausiai padėjo tašką nuostatai
„laisvai bet kam“ tarptautiniuose ginklų perdavimuose“.
Per pirmadienio rytą vykusią sesiją sutartį pasirašė 62
šalys, o po pietų - dar penkios. Šios 67 valstybės sudaro apie
trečdalį iš 193 JT narių, o JT nusiginklavimo programos vadovė
Angela Kane sakė, kad šis skaičius yra
„įspūdingas“.
Naujoji sutartis reguliuoja prekybą koviniais tankais,
šarvuotosiomis kovos mašinomis, didelio kalibro artilerijos
sistemomis, karo lėktuvais, atakos sraigtasparniais, karo laivais,
raketomis ir jų leidimo sistemomis, taip pat pėstininkų ir
lengvaisiais ginklais.
Spręsdama, ar leisti ginklų eksportą, šalis turės įvertinti,
ar tie ginklai gali būti panaudoti pažeidinėjant tarptautinius
žmogaus teisių įstatymus arba patekti į teroristų ar
nusikalstamų grupuočių rankas. Valstybės taip pat privalės
įvertinti, ar tie ginklai prisidės prie taikos ir saugumo
stiprinimo, ar jų poveikis bus priešingas.