Rusijos VRM aukšto rango tyrėjas Pavelas Karpovas, šios
ministerijos ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojas Artiomas
Kuznecovas ir Maskvos mokesčių valdybos direktorė Olga Stepanova
yra įtraukti į 18 nepageidaujamų asmenų sąrašą, kurį JAV
Valstybės departamentas paskelbė balandžio 12 dieną.
Tiems 18 asmenų buvo uždrausta išduoti Amerikos vizas dėl jų
vaidmens viename sąmoksle grobstyti Rusijos iždo lėšas, o šis
numanomų įvykių grandinė galiausiai lėmė pareigūnus
demaskavusio buhalterio Sergejaus Magnickio mirtimi.
Tačiau P. Karpovas, A. Kuznecovas ir O. Stepanova laikomi vienais
iš pagrindinių šios bylos veikėjų.
P. Karpovas ir A. Kuznecovas organizavo antspaudų ir dokumentų
konfiskavimą iš S. Magnickio buvusių darbdavių - Didžiosios
Britanijos investicijų bendrovės „Hermitage Capital“, kuria buvo
pasinaudota įgyvendinant sukčiavimo schemą.
A. Kuznecovas taip pat organizavo S. Magnickio suėmimą ir
ikiteisminį areštą, per kurį jis mirė.
Tuo tarpu O. Stepanova patvirtino 153 mln. JAV dolerių (400,6 mln.
litų) prilygstančios mokesčių sumos grąžinimą privačiam
bankui, priklausantį Dmitrijui Kliujevui - nuteistam nusikaltėliui,
kuris tuos pinigus plovė šešiose ES šalyse ir Šveicarijoje.
P. Karpovas, A. Kuznecovas ir O. Stepanova gauna kuklius valstybės
tarnautojų atlyginimus.
Tačiau nuo minėtų įvykių 2007-2009 metais jie pirko
prabangius namus, automobilius ir kitokį turtą, kurio vertė - per
42 mln. dolerių (110 mln. litų).
Tuo tarpu Europos Parlamentas tris kartus ragino ES šalis imtis
prieš Rusijos pareigūnus sankcijų, panašių į JAV sąrašą dėl
S. Magnickio bylos.
S. Magnickio motina Natalija Magnickaja pernai per susitikimą su
„EUobserver“ Londone sakė, kad JAV sprendimas tėra simbolinis,
tačiau draudimas tiems asmenims atvykti į ES būtų apčiuopiama
sankcija.
„Jie to labiau bijo, nes iš tiesų jie nekeliauja į JAV, tačiau
lankosi Europoje“, - aiškino ji.
Dokumentai, nutekinti iš Rusijos pasienio kontrolės tarnybos, su
kuriais susipažino „EUobserver“ ir Didžiosios Britanijos
nacionalinis transliuotojas BBC, palaiko S. Magnickio motinos
poziciją.
Įrašai rodo, kad nuo 2004 metų P. Karpovas tik du kartus
lankėsi Jungtinėse Valstijose: jis skrido į Vašingtoną 2006 metų
rugsėjo 23 dieną, o tų pačių metų spalio 1-ąją - į Niujorką.
Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus ES valstybėse jis
lankėsi 17 kartų.
2006 metais jis dalyvavo trijose trumpose kelionėse: į Kipro
kurortus Larnaką ir Pafą bei į Londoną. 2007 metais jis aplankė
Larnaką, Londoną ir Italijos miestą Milaną; 2008-aisiais - Romą
ir Vieną; 2009-aisiais - Madridą; 2010-aisiais - Vokietijos miestą
Frankfurtą ir Londoną.
Pernai į Europą P. Karpovas keliavo dar dažniau. Gegužę jis
aplankė Paryžių, per savaitę liepą ir rugpjūtį - Italijos
mieste Veronoje. Lapkričio 17-ąją pareigūnas skrido į Romą, o
praėjus trims dienoms po grįžimo namo vėl išskrido į keturių
dienų kelionę Vokietijos mieste Miunchene.
A. Kuznecovas ir O. Stepanova nė karto nėra buvę Jungtinėse
Valstijose.
Tačiau jie keliavo į ES ir kitas šalis.
A. Kuznecovas 2006 metais lankėsi Londone. 2007 metais jis kartą
apsilankė Larnakoje, ir po dukart - Romoje bei Paryžiuje.
2008-aisiais jis vėl vyko į Romą, o 2009-ųjų gegužę tris
savaites praleido Milane.
O. Stepanova 2004 gruodį pabuvojo Romoje. 2005 metų balandį ji
savaitę praleido Prancūzijos pietiniame kurorte Nicoje, o 2006-ųjų
sausį nuvyko į Milaną. Tų pačių metų balandį su tuomečiu savo
vyru Vladlenu ji keliavo į Paryžių.
2007 metų balandį
sutuoktiniai Paryžiuje praleido penkias dienas, gegužę - savaitę
Larnakoje, o 2008-ųjų kovą - dar 10 dienų Paryžiuje.
Pats D. Kliujevas, laikomas sukčiavimo schemos sumanytoju, ES
šalyse yra lankęsis bent 51 kartą.
Minėti Rusijos pareigūnai ir nuteistas sukčius kelis kartus į
keliones užsienyje vyko kartu.
D. Kliujevas kartu su P. Karpovu lankėsi Larnakoje 2006 ir 2007
metais. Verslininkas taip pat prisidėjo prie Stepanovų Paryžiuje
2006-ųjų balandį.
Nepaisant Europos Parlamento raginimų, Europos išorės veiksmų
tarnyba (EEAS), turinti formalią teisę siūlyti sankcijas, iki šiol
nesiėmė jokių veiksmų.
ES institucijos netgi sunkiai randa bendrą kalbą šiuo klausimu.
Prieš praeitą savaitę vykusį ES ir Rusijos viršūnių
susitikimą vienas Bendrijos šaltinis iš pradžių sakė
žurnalistams Briuselyje, kad S. Magnickio byla yra Rusijos vidaus
reikalas. Tačiau EEAS vadovė Catherine Ashton
vėliau atsiribojo nuo šios pozicijos ir Rusijos žiniasklaidai
išsakė susirūpinimą dėl tos bylos.
Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ragino Rusijos institucijas atlikti išsamų tyrimą.
Tačiau Rusija savo tyrimą nutraukė jau sausį, neradusi kaltų.
Europos Parlamentas šiuo metu mėgina imtis naujų veiksmų dėl
tos bylos.
48 europarlamentarai praeitą savaitę pasiuntė laišką ES
šalių užsienio reikalų ministrams, nurodydami, kad jie pasinaudos
Parlamento galia blokuoti siūlomą Bendrijos ir Rusijos susitarimą
dėl vizų režimo sušvelninimo, jeigu EEAS nesiims jokių veiksmų.
Tačiau Europos Parlamento pozicija taip pat nėra tvirta.
Kol kas neaišku, ar parlamento nariai norės paskelbti draudimą
atvykti Bendriją 18 pareigūnų, kaip tai yra padaręs Vašingtonas,
taip pat 18 kitų asmenų, įskaitant D.Kliujevą, arba 60 asmenų,
minimų atskirame sąraše, pateiktame JAV senatoriaus Beno Cardino.
Taip pat kol kas neaišku, kaip jie planuoja panaudoti savo veto
sutarčiai dėl vizų režimo.
Vienas šaltinis Europos Parlamente sakė, kad grasinimas blokuoti
susitarimą gali būti panaudotas siekiant užtikrinti, kad
nevyriausybinių organizacijų vadovams ir studentams būtų sudaryta
galimybė be vizų atvykti į ES, o ne siekti prastumti sankcijas dėl
S. Magnickio bylos.
Europarlamentarai taip pat svarsto Europos Komisijos pasiūlymą
leisti Rusijos pareigūnams, turintiems „tarnybinius pasus“, leisti
atvykti į ES be vizų, tačiau užtikrinti, kad šis sušvelninimas
nebūtų taikomas su S.Magnickio byla siejamiems asmenims.