Tiubingeno universiteto atstovas spaudai informavo, kad šio
universiteto profesorius emeritas W. Jensas mirė sekmadienį po ilgos
kovos su demencija.
Rašytojas, mokslininkas ir buvęs Berlyno vaizduojamojo meno
akademijos vadovas W. Jensas „moralinio autoriteto“ statusą įgijo tuo
metu, kai Vakarų Vokietija po nacistinio periodo siaubų stengėsi
suvienyti savo tautines bendruomenes.
Savo aistringose esė, kurias spausdino vietos laikraščiai,
W. Jensas tvirtino, kad akademinis pasaulis privalo nerimauti dėl
grėsmių Vakarų Vokietijoje įsitvirtinančiai demokratijai, taip
pat ragino šalį ugdyti tolerantiškumo ir politinio diskurso
kultūrą.
Jis drąsiai reiškė savo poziciją, palaikydamas žydų ir
krikščionių bendruomenių susitaikymą Vokietijoje, ir priešinosi
2003 JAV vadovaujamai invazijai Irake.
Tačiau tais pačiais metais paaiškėjęs faktas, kad W. Jensas
per karą priklausė nacių partijai, privertė suabejoti jo moraliniu
veidu. Pats W. Jensas tikino neprisimenantis šios savo biografijos
detalės.
Jo sūnus Tilmanas Jensas iš pradžių užsipuolė tėvą už
nacistinės praeities slėpimą, tačiau krizei aštrėjant ėmėsi
jį ginti. „Visi, kas nors kiek buvo nacis, buvo diskredituoti“, -
sakė jo sūnus.
W. Jensas sakė, jog į partijos narius buvo įrašytas
„automatiškai“ praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio pradžioje po
to, kai kurį laiką priklausė Hitlerjugendui - Adolfo Hitlerio
jaunimo organizacijai. Vis dėlto jis pripažino, kad apie tai turėjo
pranešti anksčiau.
„Suprantu, kad daugelis žmonių manimi nusivylė, - sakė jis. -
Jeigu būčiau apie tai pranešęs truputį anksčiau - šeštojo
dešimtmečio pabaigoje arba septintojo pradžioje - norėdamas likti
visiškai sąžiningas, tai būtų buvę geriau.“
Dėl aistringo intelektualaus kovotojo įvaizdžio W. Jensas buvo
lyginamas su XVIII amžiaus Prancūzijos revoliucijos mąstytojais, ir
pelnė „mažojo Vokietijos Respublikos Voltaire’o“
pravardę.
Jis artimai bendradarbiavo su savo žmona Inge, su kuria kartu
parašė novatorišką Nobelio premijos laureato Thomo Manno žmonos Katios biografiją.
Nepaisant priklausymo nacių partijai W. Jensas drąsiai gynė
Th.Manną nuo nacių kritikos net ir po to, kai rašytojas atsidūrė
tremtyje.