Tūkstančiai Vokietijos gyventojų savaitgalį dar negalėjo grįžti į savo namus. Rytinėje ir pietinėje šalies dalyse daugybė tiltų bei kelių buvo neišvažiuojami.
Į panašią padėtį pateko ir aplinkinių valstybių gyventojai. Kelias dienas trukusio stipraus lietaus sukelti potvyniai tūkstančius jų išginė iš namų į laikinas pastoges, kuriose teks laukti, kol nuslūgs pakilęs vanduo, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis AP, ir BBC.
Nuo praėjusios savaitės potvyniai Vidurio Europoje nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybę, iš jų 10 žuvo Čekijoje.
Negana to, savaitgalį paskelbta, kad tai dar ne pabaiga. Stichijos smūgiams vakar ruošėsi ir Vengrija.
Buvo įdarbinti ir kaliniai
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vakar pareiškė, kad jo vadovaujamai šaliai gresia „didžiausi visų laikų potvyniai”.
Šeštadienį Vengrijoje pradėta evakuoti kaimų gyventojus, stiprinti vandenį nuleidžiančius pylimus ir dėlioti smėlio maišus palei tvinstantį Dunojų. Dirbo tūkstančiai žmonių, tarp jų savanoriai ir netgi kaliniai.
Sostinės Budapešto link artėja potvynių banga, kuri yra didžiausia per daugiau nei dešimtmetį.
Blogiausiu atveju rengiamasi evakuoti 55 tūkst. Budapešto gyventojų.
Pagerino ankstesnius rekordus
Dunojaus potvynio banga ritasi iš šiaurinės Vengrijos dalies, daugelyje vietų gerindama istorinius vandens lygio rekordus, užfiksuotus 2006 metais.
Budapešte Dunojus labiausiai turėtų patvinti šiandien – upės vandens lygis gali pakilti netgi 8,86 metro.
Tokiu atveju jis būtų daugiau nei dvigubai aukštesnis, negu įprasta šiam metų laikui, ir maždaug 25 centimetrais viršytų 2006 metų potvynio rekordą.
„Ginsime kiekvieną pylimų ruožą, nepaliksime viduje nė vieno žmogaus”, – savaitgalį ryžtingai kalbėjo V.Orbanas.
Budapešte vanduo jau savaitgalį buvo apsėmęs paupio gatves, o miesto valdžia prašė gyventojų kiek įmanoma rečiau kur nors vykti automobiliais.
Jiems statyti buvo įvesti laikini apribojimai.
Austrai sėmė purvą
Aukštas upių vandens lygis savaitgalį laikėsi Čekijoje ir Slovakijoje. Pastarojoje šalyje vanduo vis dar kilo ties Štūrovo ir Komarno miestais.
Komarne padėtis buvo itin kritinė, nes keletas apsauginių barjerų pradėjo leisti vandenį. Savanoriai skubėjo sustiprinti barjerų smėlio maišais.
Savo ruožtu Austrijos gyventojai masiškai sėmė purvą, paliktą slūgstančio Dunojaus upės vandens.
Vanduo toliau slūgo ir Čekijoje, kur taip pat intensyviai šalinami stichijos padariniai ir ieškomi keli be žinios dingę žmonės. Kadangi meteorologai savaitgalį prognozavo lietų, priemonės, skirtos kovoti su potvyniais, Čekijoje buvo paliktos galioti.
Kylantis didžiausios Europos upės Dunojaus vanduo itin pražūtingus potvynius sukėlė 1838 metais.
Tuomet žuvo 150 žmonių, o daugiau nei 50 tūkst. liko be namų.