Prašymų suteikti prieglobstį Šveicarijoje dabar yra
daugiausiai per dešimtmetį, ir 78,4 proc. rinkėjų pritarė pernai
rugsėjį padarytoms įstatymo pataisoms.
Pataisų, kuriomis, pavyzdžiui, iš priežasčių prieglobsčiui
suteikti sąrašo išbraukiamas dezertyravimas iš armijos, oponentai
reiškia didelį nusivylimą pralaimėjimu.
„Šis referendumas yra katastrofa prieglobsčio prašytojams ir
pabėgėliams, po jo laimėtojų nelieka“, - savo pareiškime sako
komitetas, kuris prašė balsavimo dėl šių pakeitimų ir kuris
sveikino „gyventojų mažumą, kuri vis dar turi sąžinę“.
„Amnesty International“ Šveicarijos padalinio vadovė Manon
Schick taip pat apgailestavo dėl „labai, labai didelio“
šveicarų, kurie balsavo už pakeitimus, procento.
„Iš anksto žinojome, kad pralaimėsime“, - sakė ji AFP ir
pažymėjo, kad šveicarai ne kartą balsavo už prieglobsčio
įstatymo griežtinimą, nuo pat 1981-ųjų, kai jis įsigaliojo,
„tačiau labai nuvylė tai, kad buvo taip blogai“.
Tačiau Celine Amandruz iš populistinės
Šveicarų liaudies partijos (SVP) sveikino tvirtą paramą įstatymo
sugriežtinimui ir tvirtino, kad devyni iš 10 žmonių, siekiančių
prieglobsčio šioje turtingoje šalyje, daro tai „dėl ekonominių
priežasčių“.
„Aiškiai reikia keisti šią sistemą“, - sakė ji.
Tarp prieštaringiausiai vertinamų pakeitimų yra dezertyravimo
išbraukimas iš priežasčių prieglobsčiui suteikti sąrašo.
Tai būdavo pagrindinė priežastis, kurią nurodydavo Eritrėjos
piliečiai, pernai padavę Šveicarijoje daugiausiai prašymų
suteikti prieglobstį. Eritrėjoje neribota ir prastai apmokama
karinė tarnyba privaloma visiems tam tinkamiems vyrams ir moterims.
Taip pat buvo panaikinta unikali Europoje galimybė pateikti
prašymus dėl prieglobsčio Šveicarijos ambasadose. Šį pakeitimą
oponentai vadina „nehumanišku“, nes jis reiškia, kad žmonės,
negalintys leistis į dažnai pavojingą kelionę iš savo šalių į
Šveicariją, liks be pagalbos.
Teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga
tvirtino, kad pakeitimai daugiausia bus naudingi patiems prieglobsčio
prašytojams, ir ypač akcentavo pastangas paspartinti prašymų
nagrinėjimo procesą.
„Palikti žmones tokiam ilgam laikui nežinioje yra nepriimtina“,
- neseniai sakė ji.
Pagal pertvarkytą prieglobsčio suteikimo įstatymą taip pat bus
galima steigti specialius centrus tiems prieglobsčio prašytojams,
kurie yra laikomi tvarkos drumstėjais, be to, apribojama teisė į
šeimos susijungimą - su sutuoktiniais ir vaikais.
Daug oponentų sekmadienį skundėsi, kad S. Sommaruga sumaišė
griežtas priemones su teisėtu prašymų svarstymo, kuris gali
užtrukti metų metus, paspartinimu.
„Netikiu, jog 80 proc. šveicarų rinkėjų pasakė „taip“ dėl
to, kad yra ksenofobai“, - sakė M. Schick.
Šiuo metu Šveicarija nagrinėja maždaug 48 tūkst. žmonių
prašymus suteikti jiems politinį prieglobstį; tarp tų žmonių yra
28 631 pernai atvykęs žmogus.
Šis didžiausias nuo Balkanų karų piko 1999-aisiais, kai
Šveicarijoje prieglobsčio paprašė maždaug 48 tūkst. žmonių,
prieglobsčio prašytojų padaugėjimas iš dalies yra siejamas su
Arabų pavasario sukilimais.
Šveicarijoje vienas prieglobsčio prašytojas tenka 332
gyventojams. Šiuo atžvilgiu Šveicarija atsilieka tik nuo Maltos,
Švedijos ir Liuksemburgo, ir gerokai lenkia Europos vidurkį - vieną
prieglobsčio prašytoją 625 gyventojams.
Be prieglobsčio įstatymo, šveicarai sekmadienį dar balsavo
dėl virtinės kitų nacionalinių, regioninių ir vietos klausimų.
Tarp jų buvo iniciatyva žmonėms tiesiogiai rinkti savo
vyriausybę, kurią dabar renka parlamentas. Iniciatyvą atmetė 76,3
proc. rinkėjų.
Ciuriche rinkėjai pritarė bandymui įvesti griežtesnes
priemones prieš chuliganizmą.
Sekmadienį iš viso balsavo tik 39 proc. iš 5,2 mln. tokią
teisę turinčių žmonių, tačiau mažas rinkėjų aktyvumas
Šveicarijoje, kur kasmet įvyksta daug referendumų, nėra
neįprastas.