Kaip parodė valstybinė televizija CCTV, raketa nešėja „Long
March“ pakilo 9 val. 38 min. Grinvičo (12 val. 38 min. Lietuvos),
palikdama didžiulę liepsnojančią uodegą reportaže.
Trys šio kosminio laivo, kurio pavadinimas reiškia
„dieviškąjį laivą“, įgulos nariai, tarp jų antroji į kosmosą
pakilusi Kinijos astronautė Wang Yaping, orbitoje
turėtų praleisti 15 dienų.
Erdvėlaivis, kuriuo, be vado Nie Haishengas, dar skrenda astronautas Zhang Xiaoguangas, susijungs su kosmoso laboratorija „Tiangong-1“ („Dangaus rūmais“) ir įgula
pereis į ją.
Ši misija yra labai svarbus žingsnis Kinijai siekiant pastatyti
visapusiškai funkcionuojančią kosmoso stotį, kurioje astronautai
galėtų gyventi ilgą laiką.
Kinija savo pirmąjį astronautą į kosmosą pasiuntė tik 2003
metais ir jos pajėgumai šioje srityje vis dar atsilieka nuo JAV ir
Rusijos, tačiau kinai turi labai ambicingą programą, kurioje yra ir
planai išlaipinti žmogų Mėnulyje, o iki 2020 metų pastatyti
orbita aplink Žemę skriejančią stotį.
Ankstesnėje „Shenzhou“ misijoje, kuri įvyko pernai birželį,
dalyvavo pirmoji Kinijos astronautė moteris Liu Yang, kuri
tapo nacionaline didvyre. 13 dienų trukęs skrydis tuo laiku buvo
vadinamas ilgiausia šalies kosmoso misija.
Pekinas daug milijardų dolerių kainuojančią kosmoso programą
laiko savo tvirtėjančių pozicijų pasaulyje, didėjančio patyrimo
technologijų srityje ir Komunistų partijos sėkmės vystant šalį
simboliu.
Kinų pareigūnai yra pranešę, kad šiemet pirmą kartą ant
Mėnulio nutupdys žvalgomąjį aparatą.
Tuo tarpu amerikiečiai, kurie ilgai buvo lyderiai šioje srityje,
apkarpė kai kurias savo programas, pavyzdžiui, baigė eksploatuoti
savo daugkartinius erdvėlaivius.