Viloje, taikliai pavadintoje „Sunnylands“ (Saulės žemės), JAV
prezidentas Barackas Obama padovanojo Kinijos vadovui
Xi Jinpingui raudonmedžio suolą. Kylančios ir
pasaulio arenoje jau įsitvirtinusios valstybės lyderiai taip pat 50
minučių šnekučiavosi per pasivaikščiojimą, lydimi tik savo
vertėjų.
Abi pusės šį neformalų viršūnių susitikimą vadino galimybe
nustatyti teigiamą toną po to, kai Xi Jinpingas šių metų kovą
tapo prezidentu. Xi Jinpingas veikiausiai vadovaus Kinijai ateinantį
dešimtmetį, per kurį, kaip prognozuojama, jo šalis išstums
Jungtines Valstijas iš didžiausios pasaulyje ekonomikos pozicijų.
Nors abiejų šalių vyriausybės buvo aiškiai suinteresuotos
įvardyti šį susitikimą sėkmingu, ekspertai pastebi, jog derybos
bent jau vyko sklandžiai, o tai yra nemenkas pasiekimas, žinant, jog
Vašingtonas ir Pekinas smarkiai nesutaria dėl daugelio klausimų.
„Ar jie virto geriausiais draugais? Sunku pasakyti - spėju, kad
tikriausiai ne. Tačiau jie supranta vienas kitą, ir manau, kad tai
svarbu“, - sakė buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV)
Kinijos reikalų analitikas Chrisas Johnsonas,
dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
„Abi pusės atrodė norinčios patikinti, jog jie gali dirbti su
tuo kitu vyruku, ir manau, kad tai labai esminga“, - pridūrė jis.
Tačiau abi valstybės negalėjo užtušuoti savo skirtingų
pozicijų dėl kibernetinio saugumo. B. Obama kritikavo Kiniją dėl
įtariamų kibernetinių atako, kurios, kaip rodo neseniai paskelbta
studija, kainavo JAV ekonomikai šimtus milijardų dolerių dėl
intelektinės nuosavybės vagysčių.
Jungtinės Valstijos ir Kinija susitarė palaikyti darbinio lygio
dialogą, sprendžiant ginčus dėl pažeidimų kibernetinėje
erdvėje.
Šis klausimas buvo iškeltas aiškiai nepatogiu metu B. Obamai,
kuris šiuo metu patiria spaudimą namuose dėl paviešintos
informacijos, jog JAV žvalgyba vykdo didelio masto programą, sekdama
privačių internautų veiklą ir rinkdama informaciją apie milijonų
amerikiečių pokalbius telefonu - esą dėl saugumo priežasčių.
Žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, nutekinęs detalių apie šią sekimo programą, pabėgo
į Honkongą. Jeigu Jungtinės Valstijos prašys jį išduoti, ši
byla gali tapti ankstyvu išbandymu, kiek yra realus Xi Jinpingo noras
bendradarbiauti su B. Obama.
Atstovų Rūmų narys iš Naujojo Džersio respublikonas Chrisas
Smithas, pirmininkaujantis Kongreso žemųjų rūmų
Užsienio reikalų komiteto pakomitečiui dėl žmogaus teisių,
išsakė nusivylimą dėl B. Obamos ir Xi Jinpingo susitikimo.
Pasak jo, B. Obama, kuris paminėjo žmogaus teisių klausimą savo
įžanginiame pranešime, turėjo pradėti savo bendravimą su Kinijos
lyderiu, ragindamas paleisti kalinamus aktyvistus, tarp jų Nobelio
taikos premijos laureatą Liu Xiaobo, parašiusį
drąsią peticiją, kurioje pasisakoma už reformas.
„Probėgšmais užsiminti apie žmogaus teises yra tiesiog
neveiksminga, ir Pekinas tai suprato būtent taip, - Ch. Smithas sakė
naujienų agentūrai AFP. - Jis kalbėjosi su Nobelio taikos premijos
laureato kalintoju.
Įsivaizduokit, jeigu tas Nobelio taikos premijos laureatas būtų
(kovotojas su apartheidu) Nelsonas Mandela ir kad jis (B.Obama)
susitiktų su (Pietų Afrikos Respublikos) lyderiu, tačiau
nepaminėtų - tiesą sakant, nepareikalautų - Nelsono Mandelos
paleidimo“, - sakė Ch. Smithas.
„Tai nepateisinama - juolab, kad jis pats (B. Obama) yra Nobelio
taikos premijos laureatas“, - teigė įstatymų leidėjas.
Pasak padėjėjų, B. Obama ir Xi Jinpingas plačiai aptarė
problemas, dažnai kurstančias susipriešinimą tarp Ramiojo
vandenyno valstybių, įskaitant padėtį Šiaurės Korėjoje ir
didėjančią trintį tarp Kinijos bei JAV sąjungininkės Japonijos
dėl teritorijų Rytų Kinijos jūroje.
Xi Jinpingas, laikomas atviresniu ir labiau pasitikinčiu savimi
negu susikaustymu garsėjęs jo pirmtakas Hu Jintao, taip
pat iškėlė jam dažnai rūpimą temą dėl „naujo tipo didžiųjų
valstybių ryšių“ kūrimo.
Šį šūkį, kad ir koks būtų aptakus, kai kas laiko prezidento
raginimu Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms vengti konfliktų, kurie
istoriškai temdė santykius tarp kylančių ir jau įsitvirtinusių
valstybių.