Darbai, kuriuos anksčiau atlikdavo vyriausybės darbuotojai -
pradedant žvalgybos duomenų analize, baigiant naujų žvalgybos
agentų mokymais - dabar dažnai atliekami samdomų kontraktininkų, o
padėtis šioje srityje pradėjo dramatiškai keistis praeito amžiaus
10-ame dešimtmetyje dėl braškančio biudžeto.
29 metų Edwardas Snowdenas, kurio paviešinta
informacija atskleidė, kaip žvalgybos agentūros sijoja duomenis
apie privačių asmenų pokalbius telefonus ir veiklą internete, yra
vienas iš daugybės privačių kontraktininkų, kurie sudaro beveik
30 proc. žmogiškųjų išteklių žvalgybos agentūrose.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių prieš Jungtines
Valstijas kontraktininkai pradėti naudoti dar plačiau, kai
vyriausybės agentūros kreipėsi į privačias bendroves suprašymu
padėti vykdyti pasaulinę įtariamų teroristų paiešką.
Vyriausybės nuomone, tai buvo lėšas taupantis būdas,
leidžiantis išvengti nuolatinio civilių valstybės tarnautojų
daugėjimo.
Plečiantis „kontraktininkų alėjai“ šiaurės Virdžinijoje
netoli Vašingtono, didėjanti Pentagono ir žvalgybos agentūrų
priklausomybė nuo privataus sektoriaus teikiamų paslaugų buvo
dažnai kritikuojama kaip išlaidų švaistymas ir galima terpė
korupcijai.
Tačiau kai kurie buvę žvalgybos pareigūnai ir ekspertai
perspėja, jog tokia schema taip pat atveria dideles saugumo spragas
žvalgybos tarnybose.
Kontraktininkams, kuriems išduoti „žalieji ženkleliai“ atveria
kelią į vyriausybinių tarnybų biurus, gali stigti „mėlynus
ženklelius“ turinčių etatinių žvalgybos pareigūnų darbo etikos
ir diskretiškumo, rašo buvęs Nacionalinio saugumo agentūros (NSA)
analitikas ir kontržvalgybos pareigūnas Johnas Schindleris.
J. Schindleris, kuris dabar dėsto Jūrų pajėgų karo koledže,
keliose socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose negailėjo paniekos
E. Snowdenui dėl paslapčių paviešinimo.
Tačiau jis pažymėjo nesistebintis, jog tos informacijos
šaltinis buvo „žaliojo ženklelio“ turėtojas, ir teigė, kad kai
kurie itin jautrūs informacinių technologijų uždaviniai neturėtų
būti patikimi iš šalies samdomiems darbuotojams.
„Mano kolegos KŽ (kontržvalgyboje) jau daug metų sakydavo, kad
NSA ir ŽB (žvalgybos bendruomenę) nuo katastrofos skiria tik vienas
nepatenkintas nepritapėlis IT mulkis (ypač IT kontraktininkas) ...
Ką gi...“ - rašė J. Schindleris.
XXI amžiaus sistemų administratoriai pagal savo svarbą
prilygsta Šaltojo karo laikų „šifravimo klerkams“, pažymėjo jis.
Galbūt dabar jų rangas dabar nėra toks aukštas, tačiau jie turi
prieigą prie gyvybiškai svarbios informacijos.
Dauguma kontraktininkų yra buvę kariškiai arba žvalgybos
pareigūnai, o Amerikos žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis
yra dirbęs bendrovėje „Booz Allen Hamilton“ -
toje pačioje, kurioje dirbo E. Snowdenas. Kitas buvęs nacionalinės
žvalgybos direktorius Michaelas McConnellis taip
pat dirbo toje bendrovėje prieš paskiriant jį į tą postą ir
vėliau.
„Booz Allen Hamilton“ žvalgybos užsakymai buvo itin pelningi:
kaip pranešama, ši bendrovė iš kontraktų su žvalgybos
agentūromis uždirbo 1,3 mlrd. dolerių - 23 proc. visų savo
pajamų.
Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius ir JAV
gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) irgi išsakė
susirūpinimą, kad per daug jautrių uždavinių patikima atlikti
privačioms bendrovėms.
„Jums reikalingi tikri karjeros darbuotojai, nes jie dirba iš
pašaukimo ir dėl to, kad jiems rūpi ši šalis, o ne vien pinigai“,
- jis sakė dienraščiui „The Washington Post“ 2010 metais.
Tačiau informacijos nutekinimo pavojus gali būti mažiau
susijęs su priklausomybe nuo kontraktininkų ir labiau - su jaunosios
kartos nepasitikėjimu Vašingtono politika, pažymėjo buvęs
aukštas pareigūnas Jamesas Lewisas, dabar
dirbantis kibernetinio saugumo ekspertu Strateginių ir tarptautinių
studijų centre.
Patys privatūs kontraktininkai nekelia didelės grėsmės
paslapčių saugojimui, J. Lewisas sakė AFP.
„Ši rizika kyla iš besiskiriančio kartų požiūrio, - aiškino
jis. - Žmonės, kurie nedirbo ilgą laiką federalinėje tarnyboje,
kurių požiūrį į vyriausybę yra suformavusi populiarioji
kultūra, tikriausiai yra labiau linkę (viešinti paslaptis).“
Jis pridūrė, jog didžiausią kiekį įslaptintų JAV dokumentu
nutekino ne kontraktininkas, o JAV armijos eilinis Bradley Manningas, šiuo metu teisiamas dėl šnipinėjimo, kai
prisipažino perdavęs šimtus tūkstančių konfidencialių failų
tinklalapiui „WikiLeaks“.