Ryškėjantis Edwardo Snowdeno asmenybės
paveikslas, pagrįstas daugiausiai jo paties pasisakymas, rodo, kad
jis yra žvaliai atrodantis kompiuterių virtuozas, nebaigęs
vidurinės mokyklos, svajojęs tapti specialiųjų pajėgų kariu,
virtęs nusivylusiu sraigteliu slaptosios biurokratijos mašinoje.
Tačiau jis išsaugojo paslaptingumo aurą, nors kelias dienas
davė interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“,
kurio vaizdo įrašo dalis paskelbta šio leidinio tinklalapyje.
E. Snowdenui sąžiningo ir itin rimto žmogaus įvaizdį sekasi
derinti su gebėjimu dramatizuoti.
29 metų E. Snowdenas praeitą mėnesį pabėgo iš JAV į
Honkongą, ketindamas paviešinti virtinę itin slaptų dokumentų,
prie kurių jis galėjo prieiti dirbdamas Havajuose sistemų analitiku
bendrovėje „Booz Allen Hamilton“, vykdančioje Nacionalinio saugumo
agentūros užsakymus.
Jis atskleidė detalių apie stulbinamai plačias šnipinėjimo
programas, kurių taikiniu tapo duomenys apie milijonų amerikiečių
pokalbius telefonus, elektroninius laiškus ir įvairią veiklą
internete, siekiant užkirsti kelią galimoms teroro atakoms.
Jungtinėms Valstijoms planuojant iškelti baudžiamuosius
kaltinimus dėl šios informacijos nutekinimo, E. Snowdenas sakė
Honkongo dienraščiui „South China Morning Post“, kad jis tikisi
liktis šiame autonominiame Kinijos regione ir kad patiki „spręsti jo
likimą Honkongo teismams ir žmonėms“.
Jis taip pat užsiminė svarstantis prašytis prieglobsčio
Islandijoje arba Rusijoje ir spėliojo, jog Vašingtonas gali
nusamdyti Kinijos gaujas, kad jį sučiuptų.
Priešai, kurių jis įgijo paviešinęs paslaptis, yra tokie
galingi, kad „jeigu jie norės jus gauti - su laiku gaus“, E.Snowdenas
sakė „The Guardian“, kuris pirmasis paskelbė tą informaciją.
Kodėl kas nors turėtų atsisakyti „gyvenimo Havajų rojuje ir
(galimybės) uždirbti daugybę pinigų“, nuspręsdamas viską mesti,
klausė E. Snowdenas - ir pats atsakė: nes jis suvokė, jog jo
įgūdžiai IT srityje padeda kurti nuolat didėjančią „priespaudos
architektūrą“, apie kurią jis jautė pareigą papasakoti žmonėms.
Kalbėdamas neįvardytoje vietoje Honkonge, jis sakė
laikraščiui: „Tikrovė tokia, kad veikiau prisiimdamas didelę
asmeninę riziką, norėdamas padėti pasaulio visuomenei - nesvarbu,
ar ta visuomenė Amerikos, ar Europos, ar Azijos.“
E. Snowdeno nutekinti dokumentai padarė milžinišką poveikį.
Tačiau kai kurie abejoja jo nupasakojimais apie savo įtaką, dirbant
„Booz Allen Hamilton“ kontraktininku ir kitas gyvenimo detales.
Pavyzdžiui, jis tikino, uždirbdavęs 200 tūkst. dolerių per
metus (apie 517 tūkst. litų) per metus. Tačiau bendrovė, kuri jį
atleido, sakė, kad šis analitikas uždirbdavo 122 tūkst. dolerių
(315 tūkst. litų) per metus.
„Aš, sėdėdamas prie savo darbastalio, turėjau įgaliojimus
šnipinėti bet ką - pradedant jumis arba jūsų buhalteriu, baigiant
federaliniu teisėju ar netgi prezidentu, jeigu būčiau turėjęs
asmeninio elektroninio pašto (adresą)“, - E.Snowdenas sako „The
Guardian“ vaizdo įraše.
Į pensiją išėjęs buvęs Nacionalinio saugumo agentūros (NSA)
ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius generolas Mike'as
Haydenas tvirtino, kad E. Snowdeno pareiškimai yra
„absurdiški teisiniu ir technologiniu požiūriu“. Buvęs NSA
generalinis inspektorius Joelis Brenneris taip pat
išsakė abejonių.
„Netikiu jo pareiškimu, - sakė J. Brenneris. - Jeigu jis bus
teisiamas, manau, kad jis bus surastas, neteks savo leidimo (dirbti su
slapta informacija) ir galiausiai atleistas.“
Tačiau J. Brenneris pažymėjo, kad E.Snowdenui veikiausiai buvo
suteikta neįprastai aukšto lygio prieiga prie medžiagos, kuri
neturėjo būti jam pasiekiama, ir kad šis faktas bus ištirtas.
E. Snowdenas taip pat daug ką nustebino pareiškimu, kad savo
darbe jis „galėjo prieiti prie visų NSA darbuotojų sąrašų -
visos žvalgybos bendruomenės ir slaptųjų agentų visame pasaulyje,
(sužinoti) kiekvienos mūsų turimos stoties vietą, jų misijas ir
taip toliau“.
„The Guardian“ žurnalistas Glennas Greenwaldas, kuris pirmasis pranešė apie telefoninio šnipinėjimo
programą ir ėmė interviu iš E. Snowdeno, apibūdino jį kaip „labai
tvirtą ir ryžtingą dėl fakto, kad jis pasielgė teisingai“.
Ilgametės E. Snowdeno merginos Lindsay Mills tėvas
Jonathanas Millsas sakė, kad šis jaunuolis buvo
„labai mielas. Drovus ir santūrus“.
„Jis visada turėjo tvirtus įsitikinimus, kas yra gera ir bloga,
ir tai gana suprantama“, - teigė J. Millsas, kuris pridūrė, jog buvo
„sukrėstas“, kai sužinojo apie E. Snowdeno veiksmus.
Savo tinklaraštyje L. Mills, kuri yra meno koledžą baigusi
šokėja, savo vaikiną įvardija tik kaip „E.“
Pirmadienį ji rašė, kad „šią akimirką jaučiu tik
vienatvę“. Ji teigė rašanti „ašaromis aplaistyta klaviatūra“ ir
kad „gyvenimas kai kada nesuteikia progos tinkamai atsisveikinti“.
E. Snowdenas sakė „South China Morning Post“, kad nedrįso
susisiekti su savo mergina arba savo šeima nuo sekmadienio, kai leido
„The Guardian“ įvardyti jį kaip savo informacijos šaltinį.
Pensilvanijoje gyvenantis jo tėvas, anksčiau dirbęs JAV
Pakrančių apsaugoje, trumpame interviu televizijai „ABC News“ sakė
nerimaujantis dėl savo sūnaus ir dar ne visiškai įsisąmoninęs,
kas nutiko. Lonnie Snowdenas sakė paskutinį kartą
savo sūnų matęs prieš du mėnesius prie vakarienės stalo.
E. Snowdeno tėvai išsiskyrę, o jo motina Elizabeth Snowden
atsisakė kalbėtis su žurnalistais, kai
pirmadienio rytą išėjo iš savo namų Merilande.
Jos kaimynė Joyce Kinsey, gyvenanti šalia pilko
kotedžų pastato ramiame Elikot Sičio rajone, sakė, E. Snowdeno
motina, kurią ji pažinojo kaip „Wendy“, nusipirko tą butą
prieš keliolika metų.
Būdamas maždaug 16 metų E. Snowdenas porą metų gyveno tame
name vienas, be savo šeimos, teigė J. Kinsey. Jo motina atveždavo
nupirkusi maisto, o kiekvieną savaitgalį apsilankydavo jo mergina.
J. Kinsey prisiminė matydavusi E. Snowdeną per žaliuzėmis
užtrauktą langą, dirbantį prie kompiuterio „visą laiką - dieną
ir naktį“. Jei susidarė įspūdis, kad vaikinas buvo „pamišęs dėl
kompiuterių“.
E. Snowdenas dalį vaikystės praleido Vilmingtono mieste Šiaurės
Karolinoje, bet vėliau jo šeima persikėlė į Vašingtono
priemiestį Merilando valstijoje, kur gyvena daug vyriausybės
darbuotojų. Jis lankė viešąją mokyklą Anos Arandel - nuo
pradinių klasių iki pirmųjų trijų semestrų Arandel vidurinėje
mokykloje Gambrilso miestelyje, sakė apygardos mokyklos atstovas.
E. Snowdenas „The Guardian“ sakė, kad nebaigė vidurinės, bet
mokėsi kompiuterijos Merilando bendruomenės koledže.
E. Snowdenas armijoje tarnavo nuo 2004 metų birželio iki tų
pačių metų rugsėjo, Fort Beninge Džordžijoje, kur buvo
pareiškęs norą pretenduoti į specialiųjų pajėgų narius, sakė
armijos atstovas pulkininkas Davidas H. Pattersonas jaunesnysis. E.Snowdenas nebaigė bendrojo parengimo
kurso ir buvo atleistas. Daugiau detalių armija neskelbia.
E. Snowdenas sakė, jog pasinaudojo savo, kaip kompiuterininko,
įgūdžiais, kad gautų informacinių technologijų darbuotojo vietą
CŽV, ir jog paskui greitai kilo karjeros laiptais.
Pasak E. Snowdeno, jis iš CŽV išėjo 2009 metais, kad pradėtų
dirbti privačiam rangovui, ir buvo paskirtas į vieną NSA objektą
karinėje bazėje Japonijoje.