Jemeno pilietis Walida Mohammadas bin Attashas sakė 2003 metais buvęs kankinamas slaptame CŽV
kalėjime Senųjų Keikutų vietovėje šiaurės rytų Lenkijoje,
advokatas Mariuszas Paplaczykas sakė
žurnalistams.
Teisininkas sakė perdavęs savo kliento reikalavimą suteikti jam
nukentėjusiojo statusą prokurorams Krokuvoje, kuriems patikėta
tirti slapto kalėjimo egzistavimo faktą.
Lenkijos pareigūnai ne kartą neigė leidę veikti šalies
teritorijoje CŽV „juodiesiems objektams“. Tačiau pernai kovą buvęs
Lenkijos žvalgybos vadas Zbigniewas Siemiatkowskis sakė, kad jam buvo pavesta vadovauti tyrimui dėl
šio klausimo.
Dviem kitiems Gvantanamo kaliniams - Abd al Rahimui al Nashiri
ir Abu Zubaydah, laikomam
tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ velionio vado Osamos bin
Ladeno, nukauto 2011-ųjų gegužę, patikėtiniu - Lenkijos
prokurorai suteikė oficialų nukentėjusiųjų statusą.
Europos Taryba tvirtina, kad šie kaliniai buvo slapta laikomi
Lenkijoje - vienutėse, naudojant „intensyvius tardymo metodus“,
tokius kaip imituojamas skandinimas, prilyginamus kankinimams.
Ši žmogaus teisių ir demokratijos institucija taip pat teigia,
jog Lenkijoje buvo kalinami „itin vertingi sulaikytieji“ ir kad kiti
slapti CŽV kalėjimai veikė Rumunijoje bei Lietuvoje.
2008-ųjų rugpjūtį Lenkijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl
kaltinimų, kad Varšuva leido 2002-2003 metais veikti CŽV kalėjimui
šalies teritorijoje, kuriame buvo tardomi įtariamieji, suimti po
2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.
Manoma, kad tarp tų kalinių buvo rugsėjo 11-osios atakų
sumanytoju pasiskelbęs Khalidas Sheikhas Mohammedas, suimtas Pakistane 2003 metais. Jis šiuo metu yra
teisiamas JAV karinio tribunolo Kuboje esančioje Gvantanamo įlankos
jūrų pajėgų bazėje.
Vasarį paskelbtoje Atviros visuomenės fondo ataskaitoje sakoma,
kad 54 šalių vyriausybės padėjo CŽV vykdyti operacijas visame
pasaulyje, įskaitant šiurkštų įtariamųjų tardymą, leidimą
kirsti jų oro erdvę tuos kalinius slapta gabendavusiems Amerikos
lėktuvams ir žvalgybos informacijos teikimą.