Šis sprendimas pirmąkart sumažino įtampą Vakarų šalių
kritikuojamoje priešpriešoje, kuri islamiškas šaknis turinčiai
vyriausybei tapo didžiausiu iššūkiu per dešimt jos vadovavimo
metų.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai paskelbė „paskutinį
perspėjimą“ atkakliems demonstrantams, įsikūrusiems Gezi parke,
R. T. Erdoganas padarė šią nuolaidą per pirmąsias derybas su grupe
protestų lyderių, siekiant užbaigti šią krizę.
„Teigiamas rezultatas iš šio vakaro - ministro pirmininko
paaiškinimas, kad šis projektas nebus tęsiamas iki galutinio teismo
sprendimo“, - sakė judėjimo „Taksimo solidarumas“, laikomo
pagrindine šios protestų bangos jėga, atstovas Tayfunas Kahramanas, kurio komentarus transliavo televizija.
Gegužės 31 dieną surengtas taikus sėdimasis protestas, kurio
dalyviai siekė apsaugoti planuojamus iškirsti apie 600 medžių Gezi
parke, sulaukė brutalaus policijos atsako. Tas incidentas peraugo į
šalies masto pykčio bangą, nukreiptą prieš R. T. Erdoganą ir jos
valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), laikomą vis
labiau autoritarine.
Pažadas vykdyti teismo įpareigojimą sustabdyti Gezi parko
pertvarkymo planą protestuotojų buvo vadinamas pergale. Anksčiau
jie skeptiškai įvertino R. T. Erdogano pasiūlymą surengti
referendumą dėl planų atstatyti Osmanų imperijos laikų kareivines
mainais į demonstrantų pasitraukimą iš parko.
Po paskubomis sušaukto ir keturias valandas trukusio susitikimo
vicepremjeras premjero pavaduotojas Huseyinas Celikas sakė, jog vyriausybė vykdys teismo sprendimą dėl to projekto įšaldymo, taip pat tvirtino, kad visuotinis balsavimas dėl
parko likimo bus surengtas.
„Tačiau Gezi parko protestuotojai dabar turėtų sustabdyti savo
demonstraciją“, - perspėjo jis.