Praėjus dvejiems metams po kosmonauto Jurijaus Gagarino istorinio
pirmojo pilotuojamo kosminio skrydžio, 26-erių V. Tereškova startavo
kosminiu laivu „Vostok 6“, tapdama šalies didvyre.
Ji iki šiol yra vienintelė moteris, skridusi į orbitą viena.
1962-ųjų balandį pareigūnai kandidačių šiam skrydžiui
ratą sumažino iki penkių. Per itin slaptą procesą jie atrinko dvi
inžinieres, mokytoją, mašininkę ir vieną gamyklos darbininkę,
atlikusią 90 šuolių su parašiutu - V. Tereškovą.
Po septynis mėnesiu trukusių intensyvių mokymų jie pasirinko
V. Tereškovą - užaugusią valstiečių šeimoje, vadavusią
komjaunimo kuopelei savo tekstilės fabrike istoriniame Jaroslavlio
mieste, esančiame už maždaug 280 kilometrų nuo Maskvos.
V. Tereškovai nebuvo leista pasakoti apie planuojamą misiją
netgi savo šeimos nariams, kurie apie jos žygdarbį sužinojo tik
tuomet, kai Maskva apie jį paskelbė visam pasauliui.
Kai ji pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, tuo metu
orbitoje jau dvi paras skriejo kitas kosminis laivas „Vostok 5“,
pilotuojamas kosmonauto Valerijaus Bykovskio.
Per tris paras trukusią misiją V. Tereškova 48 kartus apskriejo
Žemės rutulį. Pirmąją dieną ji susisiekė su V. Bykovskiu ir
netgi jam padainavo. Vėliau jų pokalbis nutrūko, kai kosminiai
laivai nutolo vienas nuo kito.
Per jos skrydį įvyko nemažai sutrikimų, apie kuriuos buvo
viešai paskelbta tik po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Nepaprastąją padėtį pastebėjau pirmąją parą (orbitoje).
Pranešiau Žemei“, - 76 metų veteranė sakė anksčiau šį mėnesį
vykusioje spaudos konferencijoje netoli Maskvos esančiame
Žvaigždžių miestelyje, kur įsikūręs Rusijos kosmonautų mokymo
centras.
Pasak V. Tereškovos, buvo iškilęs pavojus, jog dėl programavimo
klaidos jos kosminis laivas galėjo pradėti ne nusileidimo manevrą,
o pakilti į aukštesnę orbitą.
Klaida buvo ištaisyta, tačiau tuometis Sovietų Sąjungos
kosminės programos vyriausiasis konstruktorius Sergejus Koroliovas
paprašė V.Tereškovos niekam nepasakoti apie tą incidentą.
„Ir aš 30 metų saugojau šią paslaptį“, - prisipažino ji.
Oficialioje ataskaitoje V. Tereškova rašė, kad skafandras
spaudė jai koją, o šalmas slėgė pečius ir apibraižė galvą. Ji
taip pat nurodė, kad skrydžio metu ją pykino.
Ši informacija taip pat nebuvo viešinama, nenorint aptemdyti
pirmosios į kosmosą pakilusios moters triumfo.
V. Tereškovos nusileidimas taip pat kėlė rūpesčių skrydžių
valdymo centrui. Jai sunkiai sekėsi nukreipti kosminį laivą tinkama
kryptimi, o ryšys su Žeme nutrūko prieš pat prasidedant
nusileidimo manevrui, vėliau atskleidė buvęs Sovietų Sąjungos
generolas Nikolajus Kamaninas, kuris tuo metu vadovavo kosmoso
sektoriui.
V. Tereškova katapultavosi iš savo kosminės kapsulės, atlikdama
tuo metu įprastą manevrą, ir parašiutu nusileido Altajuje pietų
Sibire.
Tačiau skrydžių valdymo centrui V. Tereškovos nusileidimo vieta
nebuvo žinoma dar dvi valandas, kosminių laivų konstruktorius
Borisas Čertokas rašė savo atsiminimuose.
Gelbėtojai ją galiausiai rado už dešimčių kilometrų nuo
planuotos nusileidimo vietos.
Interviu V. Tereškova sakė, kad leidžiantis susitrenkė nosį į
savo skafandro stiklą ir kad tą sumušimą jai teko užpudruoti per
oficialias ceremonijas.
Antroji moteris į kosmosą pakilo tik 1982 metais - ja tapo
sovietų kosmonautė Svetlana Savickaja. 1983 metais orbitoje pabuvojo
amerikietė Sally Ride.
Nuo to laiko kosminiuose skrydžiuose dalyvavo per 40 moterų iš
Jungtinių Valstijų, tačiau tik viena rusė - Jelena Kondakova, kuri
kilo į kosmosą 1994 ir 1997 metais.
Gydytoja Jelena Dobrokvašina 14 metų dalyvavo kosmonautų
ruošimo programoje ir buvo parinkta dalyvauti moterų įgulos
misijoje kartu su S.Savickaja, tačiau galiausiai jos kandidatūra
buvo atmesta.
„Tikriausiai tai įvyko dėl vyrų šovinizmo“, - J. Dobrokvašina,
dabar dirbanti Medicinos ir biologijos problemų institute,
atliekančiame kosmonautų sveikatos tyrimus, sakė naujienų
agentūrai AFP.
„Kai treniravomės Žvaigždžių miestelyje, kosmoso pramonės
vadovų nuomonės išsiskyrė: vieni palaikė moteriškos įgulos
projektą, kiti to sumanymo negalėjo pakęsti“, - pasakojo ji.
Šiuo metu Rusijos kosmonaute pretenduojanti tapti 36 metų Jelena
Serova ruošiasi šešių mėnesių misijai Tarptautinėje kosminėje
stotyje (TKS), kurią planuojama surengti ateinančiais metais.
Kalbėdamasi su AFP, ji vadino V. Tereškovą „didvyriška
asmenybe, šimtmečio moterimi“.
„Jeigu viskas bus gerai ir mano skrydis įvyks, tai bus signalas,
padrąsinsiantis daugiau moterų išmėginti savo jėgas kosmose“, -
sakė J. Serova.
Kaip ir J. Gagarinas, V. Tereškova į kosmosą skrido vienintelį
kartą.
Po kelių mėnesių ji ištekėjo už kosmonauto Andrijano
Nikolajevo. Jų santuoka „tikriausiai buvo naudinga politikai ir
mokslui“, rašė generolas N. Kamaninas.
1964 metais ji pagimdė dukrą Jeleną. Vėliau sutuoktiniai
išsiskyrė, o V. Tereškova ištekėjo antrą kartą.
Sovietų Sąjungoje užėmusi įvairius garbės postus, 76 metų
V. Tereškova šiuo metu yra Valstybės Dūmos deputatė ir partijos
„Vieningoji Rusija“ narė.
Tačiau V.Tereškova iki šiol trokšta nuotykių: anksčiau šį
mėnesį ji sakė, kad būtų „pasiruošusi“ skristi į Marsą - netgi
be galimybės grįžti į Žemę.