„Mūsų vyriausybė... sieks nacionalinių tikslų..., eidama šalies ekonomikos gelbėjimo, etikos ir naudingo bendradarbiavimo su pasauliu atgaivinimo per nuosaikumą keliu“, - sakė H. Rouhani per pirmąją spaudos konferenciją po pergalės penktadienį vykusiusiuose prezidento rinkimuose.
Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, kad Irano Islamo Respublikai atsirado nauja draugiškų santykių su pasauliu galimybė ir išreiškė viltį, kad visos šalys pasinaudos galimybe šiems draugiškiems santykiams kurti.
Pasak jo, Iranas yra pasiruošęs įvesti daugiau skaidrumo į savo branduolinę programą.
„Tikiuosi, kad visos šalys pasinaudos šia galimybe“, - sakė jis.
„Mūsų branduolinės programos yra visiškai skaidrios. Bet mes esame pasirengę parodyti dar didesnį skaidrumą ir paaiškinti pasauliui, kad Irano Islamo Respublikos veiksmai visiškai atitinka tarptautines normas“, - pabrėžė H. Rouhani.
Ragins daugiau bendradarbiauti dėl branduolinės programos Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton pirmadienį viešėdama Bagdade žadėjo reikalauti, kad Iranas daugiau bendradarbiautų vykdydamas savo branduolinę programą po to, kai šalis išsirinko naują prezidentą. Susitikime su užsienio reikalų ministru Hoshyaru Zebariu ir premjero pavaduotoju energetikos reikalams Husseinu al Shahristani C. Ashton taip pat kalbėjo apie kruviną konfliktą į vakarus nuo Irako esančioje Sirijoje. „Aš ir toliau dirbsiu savo darbą - raginsiu Iraną artimiau bendradarbiauti su manimi, ir E3+3, kad būtų sukurtas pasitikėjimas dėl branduolinės programos pobūdžio“, - sakė ji žurnalistams Bagdade, kalbėdama apie jos atstovaujamas tris ES šalis ir kitas tris šalis (E3+ 3). Prieš kelias dienas naujuoju Irano prezidentu išrinkus nuosaikių pažiūrų dvasininką H. Rouhani, galingosios pasaulio valstybės atsargiai pasveikino jo pergalę rinkimuose, nerimstant nuogąstavimams dėl Teherano vykdomos branduolinės programos. Vakarų šalys ir Izraelis mano, kad Irano branduoline programa siekiama pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau Teheranas tvirtina, kad ji yra taikaus pobūdžio. Anksčiau C. Ashton yra sakiusi, esanti pasiryžusi dirbti su H. Rouhani ieškant „skubaus diplomatinio sprendimo“ dėl šios prieštaringai vertinamos programos. C. Ashton yra šešių galingųjų pasaulio šalių grupės, kurią sudaro penkios nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės ir Vokietija, vyriausioji derybininkė, siekianti išsiaiškinti tikrąsias Irano branduolines ambicijas. Tuo tarpu Siriją nuo 2011 metų krečia kruvinas konfliktas tarp prezidento Basharo al Assado ir opozicijos sukilėlių, per kurį, JT duomenimis, jau žuvo daugiau nei 93 tūkst. žmonių. Irakas stengiasi viešai nepalaikyti nė vienos iš konflikto šalių, tačiau Vašingtonas kaltina Bagdadą, kad šis nekreipia dėmesio į Irano B. Assado režimui tiekiamus ginklus, kurie yra skraidinami lėktuvais Irako oro erdve.
JAV turi pripažinti Irano teisę į branduolinę veiklą Irano prezidentas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi pripažinti visas Islamo Respublikos teises, tarp jų ir branduolinę, sakė naujasis šalies prezidentas per pirmąją spaudos konferenciją. „Bet koks dialogas su Jungtinėmis Valstijomis turi būti grindžiamas lygybe ir abipuse pagarba. JAV nereikėtų kištis į mūsų vidaus reikalus, o pripažintų Irano teises, įskaitant ir branduolines teises, bei nutrauktų savo vienašališką politiką ir spaudimą, - sakė šis dvasininkas. - Kita (Irano) vyriausybė neatsisakys įstatymais paremtų savo šalies teisių“. JAV, Izraelis ir Vakarų šalys įtaria, kad Irano branduoline programa siekiama pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau Teheranas tvirtina, kad ji yra taikaus pobūdžio - elektros energijai ir medicinoje naudojamiems izotopams gaminti. Baltieji rūmai šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs bendrauti su Iranu tiesiogiai dėl jo branduolinės programos, be priešiškumo siekti „diplomatinio sprendimo, kuriuo būtų visapusiškai sprendžiamas tarptautinės bendrijos susirūpinimas dėl Irano branduolinės programos“.
