Į Berlyną vakar atvykęs B.Obama pasitiktas kukliau nei 2008aisiais. Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakvietė Baltųjų rūmų šeimininką pasakyti kalbą prie Brandenburgo vartų, pasikalbėti ji norėjo ne vien pozityviomis temomis.
A.Merkel turėjo neparankių klausimų apie Amerikoje kilusį masinio sekimo skandalą, kurį vykdo Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). B.Obama, gindamas NSA sekimo programas, sakė, kad JAV niekada nesiknaisiojo Vokietijos, Prancūzijos ar JAV piliečių elektroniniuose laiškuose.
Jis taip pat pabrėžė, kad NSA įrašinėjami telefono pokalbiai ir renkama internetinė informacija padėjo nustatyti mažiausiai 50 grėsmių, kurios kėlė pavojų ne tik JAV, bet ir kitoms šalims, tokioms kaip Vokietija.
Dėl NSA veiklos kilęs skandalas vokiečiams aktualus.
Bet kreipdamasis į berlyniečius B.Obama daugiausia dėmesio skyrė vokiečių dvasiai liaupsinti, branduolinių arsenalų mažinimo temai ir kitiems Europą bei JAV vienijantiems klausimams.
B.Obamos vizitas vadintas simboliniu. Beveik prieš 50 metų velionis JAV prezidentas Johnas F.Kennedy kreipdamasis į Vokietijos sostinės gyventojus pareiškė: „Ich bin ein Berliner.” Taip norėta pasakyti „Aš esu berlynietis”, nors vokiškai tai reiškė, kad jis yra spurga su džemu.
Prieš 26 metus kitas Amerikos lyderis Ronaldas Reaganas kalbėdamas Berlyne sušuko: „Nugriaukit šią sieną!”
Tokių „užkabinančių” frazių B.Obama nevartojo. Kreipdamasis į susirinkusiuosius prie Brandenburgo vartų jis tik siūlė planą trečdaliu sumažinti nuo šaltojo karo laikų likusį branduolinį arsenalą.
Baltųjų rūmų šeimininkas teigė, kad JAV ir Rusija galėtų pasilikti tik maždaug po tūkstantį strateginių branduolinių galvučių, taip pat sumažinti savo taktinį branduolinį arsenalą Europoje.
Tiesa, su Maskva susitarti gali būti nelengva. Rusijos adresu pasiųsti raginimai nuskambėjo tuo metu, kai santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono vis dar šalti, sostinės neranda bendro sutarimo, kaip elgtis su Sirija ir daugybe kitų klausimų.
B.Obama buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Šiaurės Airijoje vykusio Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimo užkulisiuose, tačiau jų pokalbis nebuvo šiltas.
Akivaizdžiai kalbos neradę abiejų šalių lyderiai dar bandė pokštauti, tačiau akivaizdu, kad Vašingtonas ir Maskva praranda pasitikėjimą vienas kitu. O draugų B.Obamai taip pat reikia.
Mat ne ką šilčiau birželį praėjo B.Obamos susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinping’u. Jam JAV lyderis išdėstė griežtą paskaitą apie Kinijos nesutarimus su kaimynais.
Kitą rytą Xi Jinping’as atsikirto apkaltindamas JAV naudojant tokią pačią šnipinėjimo taktiką, kokia kaltina Kiniją. Baltieji rūmai po lyderių susitikimo net nesistengė slėpti, kad pokalbis buvo stačiokiškas.