Rygos ugniagesiai sutramdė ugnį Latvijos prezidentūroje

Situacija - pavojinga

Istorinės Rygos pilies, sienos yra tvirtos, tačiau pavojus gresia viršutiniam aukštui, kur yra dalis Nacionalinio istorijos muziejaus ekspozicijų, meno istorikas ir Latvijos mokslų akademijos prezidentas Uojaras Sparytis penktadienio rytą sakė visuomeninei televizijai, rašo BNS.

„Nėra jokio reikalo išpūsti šios padėties, nes, architektūros požiūriu, šios 700 metų senumo pilies sienos buvo pastatytos tokios tvirtos, jog restauratoriai galės jas sutvarkyti be jokių rūpesčių, - aiškino U. Sparytis. - Jos yra pilies tvirčiausia dalis, tuo tarpu labiausiai pažeidžiama dalis yra nacionalinės vertybės, saugomos viršutiniuose aukštuose.“

Ketvirtadienio vakarą Rygos pilyje, kur buvo įsikūrusi Latvijos prezidentūra, kilo didelis gaisras. Pasak Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovės Viktorijos Šembelės, užsiliepsnojo pilies stogas. Teigiama, kad istorinis pastatas užsidegė 22 val. 21 min. Apie tai pranešė kasjauns.lv.

Atvykus gelbėtojams atvira liepsna degė mansarda ir stogas. Ugnis žaibiškai ėmė plisti. Praėjus dviem valandoms po vidurnakčio ugnies liežuviai vis dar buvo apėmę visą pastato stogą. Pasak liudininkų, gaisras buvo matomas iš toli.

Kai kuriose vietose pilies stogas visiškai sudegė, jis vos laikėsi ant konstrukcijų.

Gyventojai piktinosi, esą gelbėtojai tokiam gaisrui buvo visai nepasirengę ir dirbo lėtai. Vanduo ugniagesiams baigėsi įpusėjus gesinti gaisrą. Tuo tarpu, ugniagesiai ragino gyventojus atsitraukti nuo teritorijos ir netrukdyti.

Įvykio vietoje dirbo 13 ugniagesių ekipažų. Į įvykio vietą atvyko kultūros ministras, Vidaus ministerijos darbuotojai.

Buvo bandoma išsaugoti vertybes, kurios buvo laikomos restauruojamoje pilyje.

Apie nukentėjusius asmenis kol kas nepranešama.

Nuo ko užsidegė šis istorinis pastatas – neaišku. Pastaruoju metu pilis buvo remontuojama, todėl greičiausiai žmonių joje nebuvo.

Gesinti gaisro atvyko ugniagesiai iš Jūrmalos, į orą pakilo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai. Jie pylė vandenį iš viršaus. Dauguvos upe atplaukė specialūs laivai.

„Atrodo baisiai“, – kasjauns.lv teigė įvykio liudininkas. 

Rygos miesto departamentas pranešė, kad uždarytas eismas keliose gatvėse. 

Gaisras Rygos pilyje - nacionalinė nelaimė Gaisras Rygos pilyje - nacionalinė nelaimė, nes per jį smarkiai nukentėjo istorinės vertybės, pareiškė Latvijos prezidentas Andris Berzinis, apsilankęs nuo ugnies nukentėjusioje pilyje. Prezidentas pabrėžė, kad gaisro priežastis tiria specialistai, ir tik atlikus išsamų tyrimą galima bus kalbėti apie kaltųjų patraukimą atsakomybėn. A. Berzinis taip pat kalbėjosi su ugniagesiais, kurie tebelikviduoja gaisro padarinius.  

Rygos pilis buvo apdrausta Rygos pilies pastatų kompleksas buvo apdraustas, portalui nozare.lv pranešė valstybinio kilnojamojo turto valdymo bendrovės „Valsts nekustamie ipašumi“ (VNI) atstovė Daiga Lauksteinia. „Kol kas detalesnės informacijos suteikti negalime, nes tikslinamos gaisro priežastys, apžiūrimos patalpos siekiant apskaičiuoti nuostolių dydį“, - sakė ji. Kultūros ministerija šiuo metu surengė skubų posėdį, kuriame dalyvauja VNI vadovė Baiba Strautmanė. Laidoje „900 sekundžių“ per televizijos kanalą LNT ji pranešė, kad per gaisrą daugiausia nukentėjo Baltoji ir Šventinė pilies salės. Išdegė 3 200 kvadratinių metrų plotas. Per gaisrą labiausiai nukentėjo pilies stogas, stogo konstrukcijos ir palėpė, kur išdegė 2 400 kvadratinių metrų plotas. Gaistas išplito ir ketvirtame aukšte, 400 kvadratinių metrų plote, bei trečiame aukšte, 200 kvadratinių metrų plote.  

VPGT vadovas: „Laikyti rekonstruojamoje Rygos pilyje muziejaus eksponatus buvo didelė klaida“ Per gaisrą Rygos pilyje nukentėjo dalis Nacionalinio istorijos muziejaus eksponatų dalis, bet juos galima išgelbėti, Latvijos televizijai sakė šalies kultūros ministrė Žaneta Jaunzemė-Grendė. Ji patikino, kad nė vienas iš eksponatų neprarastas, bet daliai jų ugnis padarė rimtos žalos. Jau naktį iš Rygos pilies į saugesnę vietą išvežta 100 nacionalinių relikvijų. Pasak kultūros ministrės, sprendimas perkelti Istorijos muziejaus ekspoziciją į kitas saugyklas buvo priimtas dar prieš kelerius metus iki pilies rekonstrukcijos pradžios, bet dėl krizės saugyklų remontas užtruko, todėl muziejaus eksponatai vis dar buvo laikomi pilyje. Rygos pilyje buvo įsikūrę dar du muziejai - Nacionalinio dailės muziejaus saugyklos ugnis nepasiekė, o tapybos meno muziejaus saugyklos užlietos vandeniu. Palikti Rygos pilyje remonto laikotarpiu kelių muziejų eksponatus buvusi didelė klaida, Latvijos radijui pareiškė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Oskaras Abolinis. Pasak jo, gesinant gaisrą pilyje iškilo problemų ir dėl VPGT techninės įrangos - malšinant ugnį sugedo vienas iš sovietinės gamybos siurblių, be to, gesinant gaisrą naudotis buvo galima tik vienomis automatinėmis kopėčiomis, nes kitos remontuojamos. Gaisras taip pat parodė, kad Rygos senamiesčio vandens tiekimo sistema nepajėgi aprūpinti pakankamu kiekiu vandens malšinant tokį didelį gaisrą. Į klausimą, kodėl ugniagesiai ne iš karto ėmė pumpuoti vandenį iš Dauguvos, O. Abolinis atsakė, kad tam reikėjo laiko, o brangi buvo kiekviena sekundė.

Rygos pilies istorija prasidėjo XIV a. penktajame dešimtmetyje pastačius pirmąją Livonijos ordino pilį – magistro rezidenciją. Dabar Dauguvos pakrantėje stovinčioje viduramžių pilyje yra Latvijos Respublikos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorijos muziejus – trečiasis pagal senumą muziejus Latvijoje.

Šiuo metu, pradėjus plataus masto senovinio pastato rekonstrukciją, aukščiausio valstybės pareigūno laikinąja rezidencija tapo Melngalvių (Juodagalvių) rūmai Rotušės aikštėje, bet muziejus ir toliau priima lankytojus.

Rygos piliai per savo ilgus gyvavimo metus teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Praėjus vos 40 metų po pilies pastatymo ji buvo sugriauta ir 1515 m. vėl pastatyta iš naujo.

Pilyje buvo lenkų ir švedų vietininkų rezidencijos, rusų generalgubernatoriaus buveinė. Kai 1918 m. lapkričio 18 d. Latvija buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, nuspręsta pilyje įrengti Latvijos Respublikos prezidento rezidenciją.

Sovietiniais laikais pilyje buvo Pionierių rūmai ir keli muziejai, tačiau nuo pat įkūrimo 1922 m. senųjų viduramžių pilies mūrų nė karto nebuvo apleidęs Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. 1991 m. Latvijos valstybei atkūrus nepriklausomybę, pasikeitė ir pilies šeimininkai – ji vėl tapo valstybės prezidento rezidencija.

Siekiant sustabdyti ardomąjį laiko poveikį šiam valstybinės reikšmės architektūros paminklui ir išsaugoti Rygos pilį kaip vieną iš Latvijos sostinės architektūros dominančių, pradėti plataus masto restauravimo ir rekonstrukcijos darbai.