XIV amžiuje Livonijos ordino pastatyta pilis užsiliepsnojo ketvirtadienio vakarą dėl kol kas nežinomų priežasčių.
Su įsišėlusiomis, už kelių kilometrų matomomis liepsnomis ugniagesiai kovojo 5 valandas. Per tą laiką išdegė 3,2 tūkst. kvadratinių metrų plotas, kurį galima prilyginti pusei futbolo aikštės. Ypač nukentėjo stogas ir palėpė.
Į nelaimės vietą suvažiavo gelbėtojai iš Rygos ir Jūrmalos – iš viso keliolika ekipažų, apie 80 pareigūnų. Bet dar sovietų laikus menanti jų technika nuvylė – ugniagesių darbas atrodė apverktinas.
Trukdė daugybė kliūčių
Nors Rygos pilis stovi ant Dauguvos kranto, įpusėjus ugnies malšinimo darbus gaisrininkams ėmė trūkti vandens, kuris buvo prieinamas tik iš automobilinių cisternų.
Jie norėjo pumpuoti vandenį iš upės, bet pumpavimo stotis neveikė. Kaip vėliau aiškino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Oskaras Abuolinis, pasiruošti traukti vandenį iš Dauguvos reikėjo laiko, o brangi buvo kiekviena sekundė.
Be to, per gaisrą sugedo vienas iš sovietinės gamybos siurblių, o senamiesčio priešgaisriniai hidrantai neveikė. Ugniagesiai naudojosi tik vienomis automatinėmis kopėčiomis, nes kitos – remontuojamos.
Gaisrininkų darbui trukdė ir prie pilies susirinkę smalsuoliai bei žiopsantys stoviniuojančių automobilių vairuotojai. Dėl jų VPGT net kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama netrukdyti jų darbui.
Tikėtasi, kad ugniagesiams į pagalbą atskubės kariškiai ir iš sraigtasparnių lies vandenį iš viršaus.
Bet nuspręsta to nedaryti, nes esą pernelyg pavojinga tai daryti tamsiu paros metu.
Užtat vienas Latvijos karo policininkas tapo didvyriu, kai kilus gaisrui įkopė į pilies bokštą ir nuėmė vėliavą. Vakar ji buvo sugrąžinta į vietą.
Prezidentas nustebęs
Abejotinas gelbėtojų pasirengimas reaguoti į pavojingus gaisrus miesto centre nustebino net šalies prezidentą Andrį Bėrzinį.
„Skundai dėl vandens stygiaus mane, žinoma, nustebino. Ką jie būtų darę kitoje vietoje?” – retoriškai klausė šalies vadovas, apsilankęs nuniokotame pastate.
Rygos pilis, kurioje veikia Nacionalinis istorijos muziejus, yra ir Latvijos prezidento rezidencija. Tiesa, šiuo metu ji remontuojama, todėl šalies vadovas laikinai persikėlęs gyventi kitur. Bet muziejaus eksponatai liko saugyklose.
Dėl nevykusio ugniagesių pasirodymo į nemalonią padėtį patekęs VPGT vadovas O. Abuolinis tvirtino, kad gaisrą buvo sudėtinga gesinti, nes jo šaltinis buvo sunkiai prieinamas. Jis taip pat nepraleido progos besti pirštu į kultūros vertybių sergėtojus ir pareiškė, kad saugoti eksponatus remontuojamoje pilyje buvo didelė klaida.
Kaltino sunkmetį
Suvokdama galimų nuostolių mastą Latvijos kultūros ministrė Žaneta Jaunzemė-Grendė į pilį atvažiavo vos tik išgirdusi apie gaisrą.
Moteris kartu su ugniagesiais skubėjo į liepsnų neapimtas pilies patalpas, kad savo akimis galėtų įsitikinti, jog nacionalinės Latvijos brangenybės yra gelbėjamos.
Tiesa, didžiausią grėsmę eksponatams kėlė ne ugnis, o ant jų liejamas vanduo.
Kilus gaisrui muziejaus darbuotojai ir ugniagesiai stengėsi kuo daugiau vertybių uždengti polietileno plėvele.
Taip pat jau naktį iš pilies į saugesnę vietą buvo išvežta apie 100 nacionalinių relikvijų.
Kodėl to nebuvo padaryta anksčiau?
Ž.Jaunzemė-Grendė gynėsi, kad sprendimas iškelti vertybes į kitas saugyklas buvo priimtas anksčiau – dar likus keleriems metams iki pilies rekonstrukcijos pradžios.
Tačiau dėl ekonominės krizės užtruko tų saugyklų remontas, ir eksponatai liko pilyje. (, LR)
