Bent jau viešai ir ypač krintant reitingams, taip pat artėjant 2014-ųjų prezidento rinkimams.
„Mano vyriausybė klausosi žmonių, – į maždaug milijoną protestuoti išėjusių brazilų prabilo D. Rousseff. Ir atsisukusi į šalies miestų merus reikšmingai pabrėžė: – Turime pasimokyti iš šių balsų gatvėse.
Visi be išimties turime suprasti šiuos signalus ir nuolankiai priimti. Brazilija pasiruošusi judėti pirmyn, nes ji parodė, kad nenori likti ten, kur yra dabar.”
"Lietuvos rytas" rašo, kad tokius žodžius šalies vadovė palydėjo pažadais, kurie turėtų nuraminti įsišėlusius brazilus. Protestuotojai, regis, turėtų lyg ir jaustis pamaloninti, mat pažadėtos nuolaidos iš pirmo žvilgsnio yra dosnios. Bet brazilai pasigenda ir konkretumo.
Protestuoja mažiau
Brazilijos miestuose į gatves vis dar traukia žmonės, protestuojantys dėl socialinio teisingumo trūkumo, ekonominių problemų ir valdžios korupcijos.
Tiesa, protestuojančiųjų jau pastebimai mažiau – praėjusią savaitę Rio de Žaneirą drebino šimtatūkstantiniai mitingai, o dabar demonstruoti eina grupelės.
Galbūt brazilams atsibodo protestuoti? Galbūt jaučiasi nugalėję? Vargu. Tiesiog vieni pavargo, o kiti nutarė įsiklausyti.
„Kol kas daug žodžių, bet mažai kas daroma. Pažadų girdėjome ir anksčiau”, – „Lietuvos rytui” teigė Rio de Žaneire gyvenanti Taiane Taveira.
Nuolaidos turėtų tenkinti
Ji, kaip ir dalis brazilų, skeptiškai atsiliepė į D. Rousseff pasiūlytą vadinamąjį 5 paktų planą.
Plano esmė lyg ir paprasta: žadamos politinės reformos, papildomos išlaidos transporto sistemai, švietimui, sveikatos apsaugai. Su tokiomis prezidentės reformomis, regis, bent jau žodžiu sutiko ir didžiųjų Brazilijos miestų, kuriuos sukrėtė protestai, merai.
O kaip pastarieji realiai vykdys reformas, dar nežinia. Mat valdžia ketina nustatyti griežtesnę politikų atsakomybę, didinti bausmes už korupciją – viso to reikalavo protestuotojai. Jie taip pat išgirdo džiugių žinių.
Viešojo transporto bilietų kainos, dėl kurių padidinimo realiai ir kilo protestai, užuot buvusios padidintos iki 3,2 realo (4,12 lito), iš pradžių buvo paliktos tokios, kokios yra (3 realai – 3,5 lito), o dabar netgi sumažintos iki 2,75 (3,24 lito) – tokia kaina buvo metų pradžioje.
Be to, D.Rousseff pažadėjo, kad iš šalies biudžeto transporto sistemos kokybei gerinti iš viso bus skirta papildomai 50 mlrd. realų (58,9 mlrd. litų).
O bene svarbiausia D.Rousseff siūloma reforma – rengti referendumą dėl konstitucinės tarybos, kuri iš esmės keistų šalies konstituciją, įsteigimo.
Viena didžiausių Brazilijos politikos spragų yra ta, kad šalyje yra per daug politinių partijų.
O vos išrinkti politikai gali laisvai keisti partijas ir atsidėkoti savo finansiniams rėmėjams, o ne rinkėjams.
Pažadus teks vykdyti?
Vis dėlto ne visi tiki, kad jau 20 metų trunkančios kalbos apie politines reformas baigsis realiais darbais.
Manoma, kad D.Rousseff pasiūlymai yra kartu gudrus, drąsus, bet ir labai rizikingas jos, kaip kitąmet postą išsaugoti norėsiančios politikės, žingsnis.
Kritikai jau apkaltino šalies vadovę populizmu ir siekiu pasikelti reitingą.
„Brazilai būtų išties nustebinti, jei nors vienas politikas gautų realią kalėjimo bausmę. Būtų nors vienas pavyzdys, nes iki šiol apie tai daug kalbėta, bet visiems niekšams pavykdavo išsisukti”, – teigė T.Taveira.
Be to, D.Rousseff jau leido suprasti, kad kito brazilų nepasitenkinimo šaltinio – milžiniškų lėšų skyrimo kitąmet vyksiančiam pasaulio futbolo čempionatui ir 2016-ųjų olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire stabdymo nebus. Esą plano B tiesiog nėra.
O tie, kurie nesutiks ir gatvėse toliau kels riaušes, sulauks griežčiausio saugumo pajėgų atsako.
Brazilija vis dar kunkuliuoja, bet jau po truputį rimsta. Botagu protestuotojus vaikiusi valdžia, regis, įsiklausė į brazilų, kurie išėjo į gatves, reikalavimus ir siūlo meduolį. Bet ar jo užteks?