Kroatija, kuri taps pirmąja nauja Europos klubo nare po
Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo 2007 metais, taip pat nepopuliari
gatvėse: apklausos rodo, jog dauguma europiečių skeptiškai vertina
bloko plėtrą po kelerius metus trukusios aštrios recesijos ir
griežto taupymo.
„Po vestuvių medaus mėnesio nebus, žinant, koks sudėtingas yra
dabartinis socialinis ekonominis ir politinis kontekstas“, - sakė
Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro ekspertė Corina
Stratulat.
„Vietoje to Kroatija iškart pasiners į drungną santuoką ir
turės įrodyti, ko esanti verta“, - pridūrė ji, atkartojama
nedžiugias nuotaikas ES valdžios koridoriuose, kai buvusios
Jugoslavijos respublikos esminiai ekonomikos rodikliai pablogėjo.
Aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija jau perspėjo
Kroatiją, kad jai gali būti pradėta sankcijų procedūra, jeigu
valstybės skolos ateinančiais metais, kaip prognozuojama, peržengs
60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, kurią jau yra
pažeidusios kai kurios kitos bloko šalys.
Kroatija tikisi, kad šiemet jos ekonomika augs 0,7 proc., o
ateinančiais metais - 2,4 proc., tačiau Europos Komisijai šiems
metams prognozuoja 1 proc. recesiją ir silpną 0,2 proc. augimą
2014-aisiais.
Numatoma, kad šalies biudžeto deficitas pasieks 4,7 proc. BVP, o
ateinančiais metais gali išaugti iki 5,6 proc., smarkiai viršydamas
ES nustatytą 3 proc. ribą. Tuo tarpu nedarbas gali perkopti 18
procentų.
„Kroatijai patiria svarbių iššūkių“, - perspėjama praeitą
mėnesį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje, pabrėžiant, kad
Zagrebas privalo atnaujinti ūkio augimą, sustiprinti viešuosius
finansus ir didinti konkurencingumą.
Tačiau Vokietijos dienraštis „Bild“ padėtį apibūdino mažiau
diplomatiškai.
„Skolos, korupcija ir didelis nedarbas. Tai yra Kroatija, -
rašoma laikraščio vedamajame. - Tai nauja Graikija, kuri praris
milijonus iš Berlyno.“
Skandalams neabejingas „Bild“ - ne vienintelis balsas,
reiškiantis susirūpinimą dėl Europos gebėjimų priimti po savo
sparnu trapią naująją narę šiuo itin sudėtingu metu.
Bulgarija ir Rumunija sukūrė nerimą keliantį precedentą.
Abiejose naujausiose ES narėse, kurios yra neturtingiausios
Bendrijoje, korupcija tebekelia nuolatinį susirūpinimą.
JAV audito bendrovės „Ernst & Young“ ataskaitoje, paskelbtoje
praeitą mėnesį, Kroatija buvo įvardyta antrąja labiausiai
korumpuota šalimi po Slovėnijos - kitos buvusios Jugoslavijos
narės, įstojusios į ES 2004 metais ir negalinčios pasigirti gera
ekonomikos padėtimi.
Europos visuomenės nuomonė taip pat nėra palanki.
Įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, Eurobarometro atliktas tyrimas
rodė, kad 49 proc. europiečių pasisako už tolesnę Bendrijos
plėtrą, o 39 proc. yra nusistatę prieš.
Tačiau dabar šis santykis apsivertė aukštyn kojomis, o
praeitais metais atlikta apklausa rodė, jog plėtrą palaiko tik 38
proc., o 52 proc. respondentų yra prieš ją nusistatę.
Kroatijoje taip pat jaučiamas nusivylimas: balandį per
pirmuosius šioje šalyje rinkimus į Europos Parlamentą aktyvumas
buvo menkas
Kroatija jau įdėjo daug pastangų nuo 2003 metų, kai pateikė
prašymą tapti ES nare - Zagrebas įvykdė teisingumo sistemos
reformą, sustiprino kovą su korupcija ir užtikrino didesnę
mažumų apsaugą.
Tačiau prasidedant ne itin džiaugsmingoms stojimo iškilmėms,
Briuselis skelbia vieną žinią: „Kroatija turi dar labiau
pasistengti.“