Nors minėtas nusikaltimas buvo ypač sadistiškas, prieš 30 metų nepaprastai šokiravęs šalį savo žiaurumu, šis įvykis buvo teisėtai ištrintas iš pedagogės biografijos, ir ji vėl tapo vaikų auklėtoja.
"Lietuvos rytas" praneša, kad praėjus vos kelioms valandoms po rašinio pasirodymo didžiausiame šalies dienraštyje „Gazeta Wyborcza”, švietimo ministrė Krystyna Szumilas išplatino specialų pareiškimą.
Ministrė pareiškė esanti sukrėsta tos istorijos ir todėl siūlys priimti įstatymo pataisas, kad tokie asmenys negalėtų dirbti pedagogais.
Tokį ministrės pareiškimą sukritikavo kai kurie etikos ir teisės profesoriai. Jie pareiškė, kad bausmę atlikusiam žmogui būtina suteikti galimybę dirbti be praeities šleifo.
Tačiau profesorių žodžiai supykdė internautus, kurie pagal senus spaudos rašinius sugebėjo nustatyti tikrąją mokytojos pavardę bei darbovietę ir ėmė raginti jai keršyti.
Išsigandusi galimo susidorojimo su pedagoge „Gazeta Wyborcza” internete prie savo rašinio skubiai pridėjo perspėjimą, kad blokuos komentarus, viešinančius mokytojos asmenybę ir propaguojančius agresiją. Bet tai nesustabdė internautų ir apie vaikžudę pedagogę dabar žino visa šalis.
Vaiką mušė visą parą
1982 m. paryčiais į Renatos Krzymuskos ir Jano Litwiniuko nuomojamą butą iškviesta greitosios medicinos pagalbos medikė neteko sąmonės pamačiusi žiauriai sumaitotą šešerių su puse metų Danielį Litwiniuką.
Medikė vėliau teisme pasakojo, kad jai atvykus vaikas jau buvo miręs, ir prisipažino niekada anksčiau neregėjusi taip sumaitoto žmogaus kūno.
Teisme paaiškėjo, kad profesinėje technikos mokykloje dėsčiusi 28 metų R.Krzymuska savo sugyventinio sūnų karišku diržu su geležine sagtimi mušė beveik visą parą vien todėl, jog vaikas pametė darželyje batų raištelį.
Mušė ir todėl, kad vaikas negalėjo teisingai atsakyti į klausimą, ką privalo daryti dėl prarasto raištelio.
Tik egzekucijos pabaigoje vaikas išlemeno norimą atsakymą, kad privalo sudaužyti savo taupyklę ir bėgti į parduotuvę nusipirkti naują raištelį.
Kadangi jau buvo vėlyvas vakaras ir parduotuvės nebedirbo, sadistė vaikui liepė eiti gulti ir naktį aimanuojančiam berniukui už bausmę neleido net atsigerti vandens.
Iš darbo sugrįžęs vaiko tėvas matė žiauriai sukruvintą vaiką, bet nereagavo į jo rodomus pagalbos ženklus ir išėjo pas stomatologą. Berniukas mirė nuo vidinio kraujo ir daugybinių vidaus organų sužalojimų, nes pedagogė daužė visą jo kūną.
Nesuvokė kaltės
Teismas sadistei skyrė 15, o vaiko tėvui – 10 metų kalėjimo. Nuosprendį paskelbusi teisėja pareiškė mananti, kad žudikė taip ir nesuvokė savo kaltės.
R.Krzymuska teisinosi, kad siekė vaiką išauklėti doru žmogumi ir mušimu siekė jį perauklėti. Anot jos, 6 metus pas motiną kaime augęs berniukas buvo nekultūringas, tad auklėjo jį savo religingos šeimos metodais.
R.Krzymuska prisipažino, kad nors buvo vienturtė duktė, labai religingi tėvai jai nepaklusus auklėjo diržu. Už tai ji yra dėkinga, nes kibo į mokslus, kopė karjeros laiptais.
R.Krzymuska teisme teigė, kad su sugyventiniu neturėjo lytinių santykių, nes laukė, kol jis išsiskirs su žmona ir ves ją.
Ši pora buvo pažįstama nuo studijų laikų, bet katalikai merginos tėvai draudė susidėti su mylimuoju tol, kol šis, kilęs iš baltarusiško Lenkijos kaimo, neišsižadės stačiatikių tikėjimo ir neišsikirs su žmona.
Bendrabučio kaimynai teisme patvirtino matę, kad R.Krzymuska iškabino savo kambaryje bausmių sąrašą, nurodantį, kiek smūgių diržu Danielis gaus už prasižengimus.
Kaimynai patvirtino, kad berniuką mušė tiek tėvas, tiek pamotė, ir teigė matę, kaip mergina už blogai išplautą lėkštę sudaužė ją į vaiko galvą. Darželio darbuotojai patvirtino ne kartą matę ant vaiko kūno mėlynių, bet tėvas ir pamotė tvirtindavo, kad jis susitrenkė žaisdamas.
Savo teistumą ištrynė
R.Krzymuska iš kalėjimo dėl gero elgesio buvo paleista po 10 metų, ir tada dar 6 metus praleido dviejuose vienuolynuose.
Ji įsidarbino valytoja vienoje katalikiškojoje mokykloje ir vienos bažnyčios administracijoje.
Tuo pačiu metu moteris ėmė studijuoti tikybos mokslus, kuriuos baigė su pagyrimu. Sužinojusi, kad praėjus 15 metų nuo teistumo šis gyvenimo epizodas yra įstatymiškai trinamas iš biografijos, moteris pateikė pareiškimą ir buvo įdarbinta fizikos bei tikybos mokytoja vienoje Varšuvos mokykloje.
Po kurio laiko ji tapo Švietimo ministerijos eksperte ir dalyvaudavo egzaminuojant mokinius bei vertinant kitų pedagogų darbą. Mokykloje ši pedagogė garsėja griežtumu ir yra bausmių šalininkė.
Tiesa, dabar bausmes ji skiria ne fizines, bet už mažiausią neklusnumą rašo mokiniams vienetus ir liepia atlikti papildomas užduotis, palieka po pamokų.
Būtina suteikti galimybę?
Konstitucinės teisės žinovas, Torunės universiteto profesorius Marianas Filaras gina galiojantį įstatymą dėl bausmės ištrynimo iš biografijos.
Profesorius teigia, kad būtina žmonėms suteikti galimybę gyvenimą pradėti iš naujo, jei jie kalėjime elgiasi pavyzdingai ir deklaruoja norą būti geresni. Anot M.Filaro, pasiduodant visuomenės spaudimui reikėtų grąžinti mirties bausmę, nes žmonės po tokių skandalų siūlo būtent tai.
Etikos profesorius Romanas Kubickis irgi yra nusiteikęs prieš įstatymo pakeitimą ir priminė, kad daugybė garbinamų žmonių yra turėję gėdingų ir nekontroliuojamų poelgių.
R.Kubickis teigia, kad R.Krzymuskos elgesį lėmė neteisingas auklėjimas vaikystėje ir įdiegti religiniai įsitikinimai. Tačiau ji nėra žmogžudė maniakė, tad daugiau esą nenusikals.
Profesorius internete plintančius raginimus ją išmesti iš darbo vadina viduramžiško linčo atgyvena ir siūlo mokyklos vadovams nepasiduoti tokiam visuomenės spaudimui.