I.Basbugas, kuris vadovavo Turkijos ginkluotosioms pajėgoms
2008-2010 metais, kartu su keliais kitais karininkais, tarp jų -
turinčiais generolo laipsnį, buvo visam gyvenimui pasiųstas už
grotų didelio atgarsio sulaukusioje byloje, kurioje teisiami 275
asmenys, kaltinami rezgę planą nuversti islamiškas šaknis
turinčią vyriausybę.
Policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus prie teismo
pastato mieste netoli Stambulo, kai buvo skelbiami nuosprendžiai
šioje visuomenę skaldančioje byloje.
Kiek anksčiau NTV pranešė, kad 21 kaltinamasis šioje byloje
buvo išteisintas.
Didelį atgarsį sukėlusi byla laikoma svarbiu išbandymu
premjero Recepo Tayyipo Erdogano
priešpriešoje su jam oponuojančiais sekuliariais veikėjais ir
kariškiais.
Teisiamiesiems buvo pateikta dešimtys kaltinimų – dėl
priklausymo pogrindinei „teroristinei organizacijai“, žinomai
kaip „Ergenekon“ (mitinės vietovės pavadinimas), dėl padegimo,
neteisėto ginklų laikymo ir kurstymo surengti ginkluotą sukilimą
prieš R.T.Erdoganą bei jo Teisingumo ir plėtros partiją (AKP),
atėjusius į valdžią 2002 metais.
Prie teismo Silivryje tvyrojo didelė įtampa, šimtai
policininkų panaudojo ašarines dujas prieš maždaug tūkstantį
protestuotojų, kurie išvengė policijos užtvaros ir mėgino
žygiuoti į teismo rūmus, pranešė reporteriai.
Prie teismo, baiminantis neramumų, iš anksto buvo sustiprintas
saugumas, įrengta dvigubai daugiau metalinių užtvarų nei įprasta.
Penktadienį Stambulo gubernatorius Huseyinas Avni Mutlu sakė, kad leidimas surengti demonstraciją
priešais teismo rūmus nebus išduotas ir kad minėta akcija bus
„neteisėta“.
„Neateikite ... bergždžiai“, – jis perspėjo potencialius
protestuotojus.
Į teismo posėdį buvo įleisti tik įtariamieji, teisininkai,
žurnalistai ir parlamento nariai.
„Šis teismo procesas yra visiškai politinis, - teismo salėje
parlamentarams ir žurnalistams pareiškė vienas atsakovų Mustafa
Balbay. – Šiandien teisiama vyriausybė, ne
mes“.
70 metų I.Basbugas daug metų vadovavo turkų karinei kampanijai
prieš Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėlius, bet
galiausiai pensijoje pats buvo apkaltintas vadovavimu teroristinei
organizacijai.
Nuosprendžiai šioje byloje paskelbti po birželį Turkiją
krėtusių masinių protestų, tapusių didžiausiu viešu iššūkiu
R.T.Erdogano vyriausybei nuo pat jos atėjimo į valdžią
2002-aisiais.
Anksčiau policininkai nuvijo kelias dešimtis demonstrantų,
kurie mojavo Turkijos vėliavomis ir skandavo: „Koks laimingas yra
žmogus, vadinantis save turku“. Tai užuomina į vieną
šiuolaikinės Turkijos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko posakių.
„Atėjau čia, kad tie žmonės, kurie penkerius metus praleido
už grotų be jokių realių įrodymų prieš juos, nebūtų palikti
vieni“, - sakė pensininkas Doganas Mulduras,
buvęs „Turkish Airlines“ pilotas.
„Šioje byloje yra daug išgalvotų nusikaltimų, bet nėra jokių
įrodymų“, - sakė jis.
2 455 puslapių kaltinamajame akte numanomo uždaro
ultranacionalistų tinklo „Ergenekon“, esą mėginusio perimti
valdžią Turkijoje, nariai kaltinami virtine atakų ir dešimtmečius
trukusiu politiniu smurtu, siekiant pakurstyti neramumus.
Turkijos sekuliarioji opozicija smerkia šį užsitęsusį
teisinį procesą, prasidėjusį 2008 metais, ir vadina jį raganų
medžiokle, turinčia nutildyti vyriausybės kritikus.
Tuo tarpu vyriausybę palaikantys sluoksniai gyrė bylą prieš
„Ergenekon“ kaip demokratiją stiprinantį žingsnį Turkijoje,
kurioje armija yra nuvertusi tris vyriausybes – 1960, 1971 ir 1980
metais.
1997 metais armijos spaudimas tuomečiam islamiškų pažiūrų
premjerui Necmettinui Erbakanui, dabartinio
vyriausybės vadovo politiniams mentoriui, privertė jį
atsistatydinti; tie įvykiai buvo plačiai vadinami
„postmodernistinio perversmo“ strategija.
Prokurorai tvirtina, kad „Ergenekon“, kurios pavadinimas
siejamas su mitine vietove Centrinėje Azijoje, laikoma turkų tautos
lopšiu, yra sudaryta iš netvirtai susijusių grupuočių, kurių
galutinis tikslas – nuversti AKP vyriausybę ir pertvarkyti Turkiją
nacionalistiniais pagrindais.
Šis tinklas buvo išaiškintas 2007 metų birželį, kai per
vieną kovos su terorizmu reidą Stambulo priemiestyje buvo rasta
ginklų ir sprogmenų.
Minimas procesas yra viena iš kelių bylų, kuriose Turkijos
armijos - antrosios didžiausios NATO - nariai yra kaltinami rezgę
sąmokslą prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę.
Pernai rugsėjį nagrinėtoje byloje, pramintoje „Kūju“,
daugiau nei 300 aktyviosios tarnybos ir atsargos karininkų, tarp jų
- trims atsargos generolams, buvo skirtos iki 20 metų laisvės
atėmimo bausmės dėl 2003 metais surengtų karinių pratybų,
kurios, kaip teigiama, buvo užmaskuotas mėginimas įvykdyti
perversmą.