Beveik 7 mln. rinkėjų turi pasirinkti iš buvusio premjero
Ibrahimo Boubacaro Keitos ir buvusio
finansų ministro Soumailos Cisse, kad suteiktų
laimėtojui mandatą padėti užbaigti politinę krizę,
prasidėjusią nuo karinio perversmo, o vėliau paskatinusią
islamistų sukilimą bei Prancūzijos karinę intervenciją.
Abu varžovai pareiškė esantys tikri savo pergale per balsavimo
antrąjį ratą, kuris organizuojamas dėl to, kad nė vienas iš 27
kandidatų neužsitikrino pergalės per pirmąjį ratą liepos
28-ąją.
Šalies vadovo rinkimai, pirmieji nuo 2007 metų, yra itin
svarbūs siekiant užsitikrinti daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,3
mlrd. litų) pagalbą, kurią pažadėjo tarptautiniai partneriai,
sustabdę mokėjimus po pernai kovą įvykusio armijos maišto.
Kelios dienos iki antrojo rinkimų rato pasižymėjo įvykių
stoka, nes miestų ir miestelių gatvės ištuštėjo. Malio
gyventojai, kurių daugiau nei 90 proc. yra musulmonai, šventė
namuose Id al Fitrą (Atsigavėjimo šventę), užbaigiančią
šventąjį pasninko mėnesį Ramadaną.
Varžovai yra kovoję ir anksčiau - jie 2002 metais pralaimėjo
prezidento rinkimus Amadou Toumani Toure (Amadui Tumaniui Turei),
kurį karinė chunta nuvertė 2012-ųjų kovą, jam baigiant savo
paskutinę kadenciją prezidento poste.
Grįžimas prie demokratinio valdymo sudarys sąlygas Prancūzijai
išvesti daugumą iš 4,5 tūkst. sausį Malyje dislokuotų savo
karių. Prancūzų pajėgos buvo atsiųstos išstumti su „al Qaeda“
susijusių ekstremistų, kurie per chaosą po perversmo buvo okupavę
Malio šiaurę ir įvedę ten brutalų šariato režimą su
egzekucijomis ir amputacijomis.
I.B.Keita, laikomas favoritu, atsisakė dalyvauti televizijos
debatuose, kuriuos pasiūlė jo varžovas S.Cisse, sakydamas, kad
mieliau leis laiką susitikimuose su rinkėjais.
68 metų politikas daugiau nei 20 procentinių punktų aplenkė
savo pagrindinį varžovą per pirmąjį turą, bet S.Cisse savo
galimybes vertina optimistiškai.
„Pasitikiu savimi, nes dabar nebus sudedami pirmojo rato balsai
– balsai bus nauji; tai nauji rinkimai. Viskas vėl prasideda nuo
nulio“, – sakė 63 metų kandidatas naujienų agentūrai AFP.
S.Cisse skundėsi paplitusiu sukčiavimo per pirmąjį ratą, o
daugiau kaip 400 tūkst. iš 3,5 mln. balsalapių buvo paskelbti
sugadintais.
Tačiau Malio Konstitucinis Teismas atmetė įtarimus ir
patvirtino, kad I.B.Keita gavo 39,8 proc., o S.Cisse - 19,7 proc.
balsų.
I.B.Keita paragino rinkėjus suteikti jam „aiškią“ daugumą
antrajame rate, kad pergalės nebūtų galima „pavogti“.
„Atsižvelgiant į rezultatus iš pirmojo rato, yra nemaža
galimybė, kad jie bus patvirtinti (ir) antrajame (rate), - sakė jis
penktadienį. - Mano pirmasis prioritetas būtų šalies susitaikymas
... Po traumos, kurią (ji) patyrė, reikia naujos pradžios“.
I.B.Keita tvirtina, kad turi beveik visų po pirmojo rato
iškritusių kandidatų paramą ir kad jį taip pat remia įtakingas
Malio religinis isteblišmentas, o tuo tarpu S.Cisse parėmė
didžiausia Malio politinė partija „Adema“.
Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misija, kurioje dalyvauja
daugiau kaip 6 tūkst. Afrikos karių, turi užtikrinti saugumą
sekmadienį ir mėnesiais po rinkimų. Iki metų pabaigos ji išaugs
iki 11,2 tūkst. karių ir 1,4 tūkst. policininkų.
Malis tebėra trečia pagal aukso gavybą Afrikos valstybė, bet
jos 10,6 mlrd. dolerių ekonomika pernai susitraukė 1,2 proc., o
paplitęs skurdas prisidėjo prie neramumų šiaurėje, kur kelios
grupės siekia užpildyti vakuumą, atsiradusį pasitraukus
islamistams.
Tame regione gyvena daugiausia šviesesnės odos tuaregai ir
arabai, kurie kaltina turtingesniuose pietuose gyvenančias etnines
grupes jų nustūmimu į visuomenės paribį.