Už didžiausią Amerikos istorijoje oficialių paslapčių atskleidimą jis taip pat „gėdingai atleidžiamas“ iš ginkluotųjų pajėgų.
Išbalusiam B.Manningui stovint, karo teisėja pulkininkė Denise Lind pasakė: „Jūs nuteistas 35 metams (kalėjimo) ir nurodoma gėdingai atleisti (iš ginkluotųjų pajėgų)“.
Nuosprendis galėjo siekti ir 90 metų kalėjimo.
Praėjusį mėnesį teismas jam skyrė 25-erius metus kalėjimo už 20 nusikaltimų, iš kurių šeši minimi šnipinėjimo įstatyme.
Kaltintojai reikalavo bent 60 metų kalėjimo. B.Manningo advokatas tikėjosi, kad bausmė neviršys 25 metų, nes kai kurie dokumentai, kuriuos B.Manningas nutekino, bus išslaptinti.
Bausmę vadina strategine pergale
„WikiLeaks“ trečiadienį pareiškė, kad 35 metų laisvės atėmimo bausmė, skirta JAV armijos eiliniui B. Manningui už didžiulio kiekio slaptos informacijos nutekinimą portalui, yra „strateginė pergalė“, nes po mažiau nei devynerių metų jis galės pateikti prašymą paleisti jį į laisvę lygtinai.
„Reikšminga pergalė B. Manningo byloje, – paskelbė „WikiLeaks“ savo paskyroje tinkle „Twitter“. – Bradley Manningas dabar turi teisę būti išleistas po mažiau nei 9 metų, o pagal vieną apskaičiavimą – po 4,4 metų“.
Ragina B.Obamą sušvelninti nuosprendį
Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International” paragino JAV prezidentą Baracką Obamą sušvelninti bausmę B. Menningui, kurį trečiadienį karinis teismas nuteisė 35 metus kalėti. Apie tai praneša „RIA Novosti”.
Žmogaus teisių gynėjų pareiškime sakoma, jog B.Obama turi sutrumpinti bausmę B.Menningui iki laiko, kurį jis jau praleido suimtas, kad demaskuojamojo tinklalapio bendradarbis galėtų tučtuojau išeiti į laisvę.
„Užuot siekusi dešimtmečiams pasodinti jį už grotų, JAV vyriausybė turi pradėti tirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos daro valdininkai ir kariškiai kovos su terorizmu dingstimi”, - pareiškė viena iš organizacijos vadovių Widney Brown.
D.Menningas buvo suimtas 2010 metų gegužę Irake, kur jis tarnavo. Jis prisipažino perdavęs tinklalapiui „Wikileaks” smūgių iš oro, dėl kurių žuvo civilių, vaizdo įrašą, šimtus tūkstančių pranešimų apie incidentus karo frontuose Afganistane ir Irake, Gvantanamo kalinių dosjė ir apie 250 tūkstančių Valstybės departamento diplomatinių laiškų.
Nutekino informaciją B.Manningas dirbo jaunesniuoju žvalgybos analitiku vienoje JAV karinėje bazėje netoli Bagdado, kai perdavė apie 700 tūkst. raportų ir diplomatinių pranešimų vyriausybių paslaptis viešinančiam portalui „WikiLeaks“, įkurtam Juliano Assange'o.
Šis karys buvo suimtas Irake 2010 metais ir nuo tada laikomas kariniame kalėjime.
B.Manningo nutekinti Vašingtoną kompromituojantys dokumentai sukėlė Amerikos sąjungininkų pyktį, kai juos paskelbė „WikiLeaks“, o JAV pareigūnai perspėjo, kad tai gali sukelti pavojų kariams ir žvalgybininkams.
Vienas labiausiai pagarsėjusių paviešinimų buvo vaizdo ir garso įrašas „Šalutinė žmogžudystė“, nufilmuotas iš dviejų JAV atakos sraigtasparnių „Apache“, kurie apšaudė ir nukovė 12 žmonių Bagdade 2007 metais.
B.Manningas taip pat pateikė viešą atsiprašymą.
„Atsiprašau, kad nuo mano veiksmų nukentėjo žmonės. Atsiprašau, kad dėl jų nukentėjo Jungtinės Valstijos“, – jis praėjusią savaitę sakė JAV karinei teisėjai pulkininkei D.Lind.
„Noriu žengti į priekį. Suprantu, jog privalau už tai sumokėti“, – pridūrė B. Manningas.
D.Lind nurodė, kad iš B.Manningui paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus išskaičiuota 1 293 dienų, atsižvelgiant arešte išbūtą laiką ir papildomą sušvelninimą už laikotarpį, praleistą itin griežto arešto sąlygomis JAV Jūrų pėstininkų korpuso kalėjime Kvantiko bazėje Virdžinijoje.
B.Manningą jo šalininkai laiko didvyriu, nušvietusiu tamsius Amerikos užsienio politikos užkulisius.
Daugiau nei 100 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, raginančią pasiūlyti B.Manningą pretendentu į Nobelio taikos premiją.
