„Prašysiu tiek Senato, tiek Deputatų Rūmų pasitikėjimo...
Jeigu jo nesulauksiu, padarysiu savas išvadas. Neketinu laikytis
įsikibęs valdžios bet kokia kaina, - E.Letta sakė Italijos
televizijai po sekmadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Giorgio
Napolitano. - Įvertinome labai komplikuotą ir
sudėtingą padėtį bei nusprendėme kreiptis į parlamentą kiek
įmanoma greičiau.“
Ši krizė kilo, kai S.Berlusconi centro dešinioji Laisvės
žmonių partija (PDL) atšaukė savo ministrus iš vos penkis
mėnesius gyvuojančios koalicinės vyriausybės.
Šis netikėtas sprendimas „sukūrė akivaizdžią netikrumo
atmosferą“, sakoma G.Napolitano pranešime, paskelbtame po pusantros
valandos trukusio pasitarimo su E.Letta. Prezidentas pridūrė, kad
jiedu susitarė siekti „aiškumo“ parlamente.
„Mūsų laukia dramatiškas momentas ir posūkio taškas, - sakė
E.Letta, atstovaujantis centro kairiajai Demokratų partijai (PD). -
Prašysiu tiek Senato, tiek Deputatų Rūmų pasitikėjimo ... - ne
tam, kad po trijų dienų pradėtume viską iš naujo, bet kad
žengtume į priekį ir vykdytume savo programą.“
S.Berlusconi, kuriam gresia būti pašalintam iš Senato, nes jis
buvo nuteistas dėl mokesčių vengimo, paragino šeštadienį
atsistatydinti visus penkis PDL ministrus.
Šį žingsnį didžia dalimi lėmė E.Lettos atsisakymas tartis
dėl pasiūlymo atidėti sprendimą didinti pridėtinės vertės
mokestį, taip pat smarkiai padidėjus įtampai dėl S.Berlusconi
teisinių problemų.
Tačiau Italijos žiniasklaida kaltę dėl naujos vyriausybės
krizės suvertė vien milijardieriui verslo magnatui, kuriam
sekmadienį sukako 77 metai.
„Nuteistasis nulėmė Italijos nesėkmę“, - skelbė kairiosios
pakraipos dienraštis „Il Fatto Quotidiano“, turėdamas omenyje teismo
nutartį byloje dėl S.Berlusconi mokesčių vengimo.
Atrodo, kad beveik jokie tolesnių veiksmų scenarijai nepadės
išvengti naujų rinkimų.
Tačiau 88 metų G.Napolitano sakė paleisiantis parlamentą ir
inicijuosiantis rinkimus tik tuo atveju, „jeigu neliks jokių kitų
išeičių“.
Šis buvęs komunistas, tapęs patyrusiu tarpininku sprendžiant
tokio pobūdžio krizes nuo savo kadencijos pradžios 2006 metais,
seniai tikino, kad prieš naujus rinkimus būtina pakeisti rinkimų
įstatymus.
Tuo tarpu E.Letta sakė, jog rinkimai atvertų kelią tik dar
vienai plačiajai koalicijai ir pabrėžė: „Mums reikėtų to
vengti.“
E.Letta gali mėginti suformuoti naują vyriausybę, tikėdamasis
įvairių perbėgėlių ir kairiųjų frakcijų palaikymo, tačiau
naujai kairiosios pakraipos vyriausybei gali likti mažai vietos
laviruoti.
S.Berlusconi pasisakė už naujus rinkimus, nes esą apklausos
rodo, kad „mes juos laimėsime“.
Buvęs komikas Beppe Grillo, vadovaujantis prieš
tradicinę politinę sanklodą nukreiptam Penkių žvaigždučių
judėjimui, taip pat pasisako už naujus rinkimus.
Tuo tarpu atsistatydinę PDL ministrai sekmadienį jau atrodė
pabrukę uodegas dėl galimo vyriausybės žlugimo.
„Norime palaikyti Berlusconi, bet ne jo prastus patarėjus“,
– sakė susisiekimo ministras Maurizio Lupi.
Gynybos ministras Mario Mauro taip pat atrodė
norintis atsiimti savo sprendimą, sakydamas: „Praėjo laikas
kalbėti apie atsimetėlius, išdavikus arba ištikimuosius.“
Jis taip pat paragino, kad naujausia Italijos krizė būtų
sprendžiama blaiviu protu, sakydamas: „Sąžinės laisvė turėtų
atkurti gyvybingą vyriausybę Italijai.“
E.Lettos vyriausybė buvo sukurpta po du mėnesius trukusio
politinio erzelio po vasarį įvykusių rinkimų, kuriuose neatsirado
aiškaus nugalėtojo. Premjeras pelnė finansų rinkų pasitikėjimą,
vadovaudamas iš pažiūros neįmanomai dešiniųjų ir kairiųjų
koalicijai.
Italijos žiniasklaida sekmadienį kėlė prielaidą, kad ši
krizė gali niekais paversti ankstesnius pasiekimus, todėl Italijai
taptų sunkiau bristi iš ekonomikos sunkmečio ir imtis reikalingų
reformų.
S.Berlusconi šalininkai ketvirtadienį pirmąkart pagrasino
atsistatydinti dėl savo buvusio lyderio teisinių rūpesčių.
Vienas Senato komitetas ruošiasi balsuoti, ar S.Berlusconi turi
būti pašalintas iš parlamento aukštųjų rūmų, kai jam teismas
skyrė metus viešųjų darbų arba namų areštą už mokesčių
vengimą. Tą nutartį rugpjūtį patvirtino Italijos aukščiausiasis
teismas.
Ekscentriškam žiniasklaidos magnatui, kuris pastaruosius du
dešimtmečius nuolat dominuodavo Italijos politikoje, gresia dar
didesnis pažeminimas, jeigu iš jo būtų atimta parlamentaro
neliečiamybė nagrinėjant kitas bylas.
Šiuo metu S.Berlusconi yra pateikęs apeliaciją dėl teismo
sprendimo vadinamojoje Rubigeito byloje, kurioje jis buvo pripažintas
kaltu dėl to, kad mokėjo už seksą vienai 17-metei, o vėliau
neteisėtai pasinaudojo savo padėtimi, kad ją ištrauktų iš
arešto dėl kito numanomo nusikaltimo.