„Prašysiu tiek Senato, tiek Deputatų Rūmų pasitikėjimo... Jeigu jo nesulauksiu, padarysiu savas išvadas. Neketinu laikytis įsikibęs valdžios bet kokia kaina, - E.Letta sakė Italijos televizijai po sekmadienį įvykusio susitikimo su prezidentu Giorgio Napolitano. - Įvertinome labai komplikuotą ir sudėtingą padėtį bei nusprendėme kreiptis į parlamentą kiek įmanoma greičiau.“
Ši krizė kilo, kai S.Berlusconi centro dešinioji Laisvės žmonių partija (PDL) atšaukė savo ministrus iš vos penkis mėnesius gyvuojančios koalicinės vyriausybės.
Šis netikėtas sprendimas „sukūrė akivaizdžią netikrumo atmosferą“, sakoma G.Napolitano pranešime, paskelbtame po pusantros valandos trukusio pasitarimo su E.Letta. Prezidentas pridūrė, kad jiedu susitarė siekti „aiškumo“ parlamente.
„Mūsų laukia dramatiškas momentas ir posūkio taškas, - sakė E.Letta, atstovaujantis centro kairiajai Demokratų partijai (PD). - Prašysiu tiek Senato, tiek Deputatų Rūmų pasitikėjimo ... - ne tam, kad po trijų dienų pradėtume viską iš naujo, bet kad žengtume į priekį ir vykdytume savo programą.“
S.Berlusconi, kuriam gresia būti pašalintam iš Senato, nes jis buvo nuteistas dėl mokesčių vengimo, paragino šeštadienį atsistatydinti visus penkis PDL ministrus.
Šį žingsnį didžia dalimi lėmė E.Lettos atsisakymas tartis dėl pasiūlymo atidėti sprendimą didinti pridėtinės vertės mokestį, taip pat smarkiai padidėjus įtampai dėl S.Berlusconi teisinių problemų.
Tačiau Italijos žiniasklaida kaltę dėl naujos vyriausybės krizės suvertė vien milijardieriui verslo magnatui, kuriam sekmadienį sukako 77 metai.
„Nuteistasis nulėmė Italijos nesėkmę“, - skelbė kairiosios pakraipos dienraštis „Il Fatto Quotidiano“, turėdamas omenyje teismo nutartį byloje dėl S.Berlusconi mokesčių vengimo.
Atrodo, kad beveik jokie tolesnių veiksmų scenarijai nepadės išvengti naujų rinkimų.
Tačiau 88 metų G.Napolitano sakė paleisiantis parlamentą ir inicijuosiantis rinkimus tik tuo atveju, „jeigu neliks jokių kitų išeičių“.
Šis buvęs komunistas, tapęs patyrusiu tarpininku sprendžiant tokio pobūdžio krizes nuo savo kadencijos pradžios 2006 metais, seniai tikino, kad prieš naujus rinkimus būtina pakeisti rinkimų įstatymus.
Tuo tarpu E.Letta sakė, jog rinkimai atvertų kelią tik dar vienai plačiajai koalicijai ir pabrėžė: „Mums reikėtų to vengti.“
E.Letta gali mėginti suformuoti naują vyriausybę, tikėdamasis įvairių perbėgėlių ir kairiųjų frakcijų palaikymo, tačiau naujai kairiosios pakraipos vyriausybei gali likti mažai vietos laviruoti.
S.Berlusconi pasisakė už naujus rinkimus, nes esą apklausos rodo, kad „mes juos laimėsime“.
Buvęs komikas Beppe Grillo, vadovaujantis prieš tradicinę politinę sanklodą nukreiptam Penkių žvaigždučių judėjimui, taip pat pasisako už naujus rinkimus.
Tuo tarpu atsistatydinę PDL ministrai sekmadienį jau atrodė pabrukę uodegas dėl galimo vyriausybės žlugimo.
„Norime palaikyti Berlusconi, bet ne jo prastus patarėjus“, – sakė susisiekimo ministras Maurizio Lupi.
Gynybos ministras Mario Mauro taip pat atrodė norintis atsiimti savo sprendimą, sakydamas: „Praėjo laikas kalbėti apie atsimetėlius, išdavikus arba ištikimuosius.“
Jis taip pat paragino, kad naujausia Italijos krizė būtų sprendžiama blaiviu protu, sakydamas: „Sąžinės laisvė turėtų atkurti gyvybingą vyriausybę Italijai.“
E.Lettos vyriausybė buvo sukurpta po du mėnesius trukusio politinio erzelio po vasarį įvykusių rinkimų, kuriuose neatsirado aiškaus nugalėtojo. Premjeras pelnė finansų rinkų pasitikėjimą, vadovaudamas iš pažiūros neįmanomai dešiniųjų ir kairiųjų koalicijai.
Italijos žiniasklaida sekmadienį kėlė prielaidą, kad ši krizė gali niekais paversti ankstesnius pasiekimus, todėl Italijai taptų sunkiau bristi iš ekonomikos sunkmečio ir imtis reikalingų reformų.
S.Berlusconi šalininkai ketvirtadienį pirmąkart pagrasino atsistatydinti dėl savo buvusio lyderio teisinių rūpesčių.
Vienas Senato komitetas ruošiasi balsuoti, ar S.Berlusconi turi būti pašalintas iš parlamento aukštųjų rūmų, kai jam teismas skyrė metus viešųjų darbų arba namų areštą už mokesčių vengimą. Tą nutartį rugpjūtį patvirtino Italijos aukščiausiasis teismas.
Ekscentriškam žiniasklaidos magnatui, kuris pastaruosius du dešimtmečius nuolat dominuodavo Italijos politikoje, gresia dar didesnis pažeminimas, jeigu iš jo būtų atimta parlamentaro neliečiamybė nagrinėjant kitas bylas.
Šiuo metu S.Berlusconi yra pateikęs apeliaciją dėl teismo sprendimo vadinamojoje Rubigeito byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mokėjo už seksą vienai 17-metei, o vėliau neteisėtai pasinaudojo savo padėtimi, kad ją ištrauktų iš arešto dėl kito numanomo nusikaltimo.
