Pirmą kartą šiuolaikinės Lenkijos mokyklos istorijoje vienam mokiniui neklaužadai yra kuriama atskira klasė. Tokios „garbės“ susilaukė chuliganišku elgesiu garsėjantis vienuolikametis berniukas - Žešuvo šešiametės pradinės mokyklos ketvirtos klasės mokinys.
Dėl bendraklasių ir jų tėvų protestų berniuką buvo bandyta perkelti į kitas mokyklas, tačiau mažojo chuligano gimdytojai apskundė teismui šį sprendimą, ir teismas nurodė vaiką grąžinti į pirminę klasę.
Teismo sprendimą nulėmė juristams talkinę vaikų psichologijos ekspertai, pareiškę, kad perkėlimas į kito mikrorajono mokyklą gali turėti neigiamų pasekmių neklaužados psichikai.
Prieš tokį teismo sprendimą protestuoti ėmėsi nuo chuligano kentėjusių bendraklasių tėvai, paskelbę mokyklai boikotą ir uždraudę savo vaikams eiti į pamokas.
Žešuvo merijos švietimo skyriui pasiūlius neklaužadą perkelti į paralelinę klasę senojoje mokykloje, boikotu grasinti ėmė kiti tėvai.
Deryboms patekus į aklavietę, konfliktą neregėtu Lenkijoje būdu nusprendė išspręsti Žešuvo meras Tadeuszas Ferencas, nurodęs neklaužadai įkurti atskirą klasę.
Toks eksperimentas miestui kas mėnesį kainuos po šešis tūkstančius zlotų, nes iš vieno mokinio sudarytai klasei pamokoms vadovaus atskiri mokytojai, kaip ir paralelinėse klasėse.
Jei minėtas mokinys susirgs ir į mokyklą neateis, mokytojams algos už pamokas vis vien bus mokamos.
Šis eksperimentas atrodo labiausiai nuliūdino patį chuliganą, kuris per pamokas ėmė kruopščiai mokytis ir net nebeužgaulioja mokytojų. Berniukas labiausiai liūdi per fizinio lavinimo pamokas, nes nebeturi su kuo žaisti.
Neklaužada per pertraukas net bando susidraugauti su anksčiau skriaustais mokiniais, tačiau kol kas bičiulių įsigyti nepavyko.
Buvę klasiokai nepamiršo to, jog chuliganas juos kelerius metus nuolat stumdydavo, mušdavo, grasindavo papjauti, atiminėjo pinigus, maistą, knygas, pravardžiuodavo, spjaudydavo, tyčiojosi iš mokytojų.
Pedagogai nieko chuliganui negalėjo padaryti, mat jo tėvai pristatė medikų pažymą, kad vaikas yra sveikas, tačiau yra labai ūmus ir pasižymi disleksija - sunkiau įsisamonina rašymo, skaitymo, skaičiavimo paslaptis.
Disleksija nėra liga, tokie mokiniai vėliau sugeba pavyti ir net aplenkti išprusimu bendraklasius, bet pradžioje mokyklose dislektikams yra suteikiamos tam tikros privilegijos. Per kontrolinius darbus bei egzaminus tokiems mokiniams skiriamas ilgesnis atlikimo laikas, mokytojai privalo tolerantiškiau vertinti elgesio prasižengimus.
Lenkijoje medikai disleksijos pažymas yra išdavę net dešimtadaliui moksleivių, nors žiniasklaida įtarinėja, jog sergančių yra mažiau, bet dalis tėvų tokiu būdu nori užtikrinti savo vaikams lengvatas per abitūros egzaminus.
Kaip liudija statistika, kaimų mokyklose dislektikų yra vos keli procentai, tuo tarpu Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske apie ketvirtadalį moksleivių turi tokios ligos pažymas.
Didėjančią vaikų agresiją mokyklose bei gausėjantį dislektikų kiekį kai kurie mokslininkai jau laiko neatsiejamu šiuolaikinės civilizacijos požymiu.
