„Mes stebėjome Lietuvoje vykusį tyrimą dėl Pirmojo baltijos
kanalo parodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“, autorinio reportažo
apie 1991 metų sausio 13-osios įvykių ir vienos iš lietuviškų
kompanijų sprendimą laikinai nutraukti šio kanalo transliacijas
(...).
Akivaizdu, tokia neadekvati reakcija į siužetą apie to meto
įvykius Vilniuje - tuometinėje Lietuvos SSR sostinėje - liudija,
kad šios respublikos valdžiai, sprendžiant pagal viską,
neegzistuoja kitos istorijos, nei ta, kurią jie rašo patys“, -
pareiškė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. Jį
cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Anot A.Lukaševičiaus, „aktyviai brukama jų mitų kūryba,
daugiausia dėl klausimų susijusių su Lietuvos buvimu Sovietų
Sąjungos sudėtyje, nukreipta siekiant išgyvendinti ten bet kokį
kitaminčių mastymą“.
„Šiame kontekste, represinės priemonės prieš „Pirmąjį
Baltijos kanalą“, akivaizdžiai demonstruoja, kiek Lietuvoje yra
pasirengę laikytis universalių teisinių, žmogiškųjų standartų,
tame tarpe ir žiniasklaidos laisvės, o taip pat parodo tikrąjį
demokratijos išsivystymo lygį šalyje, kuri, priminsiu, dabar
pirmininkauja ES ir pristato save kaip demokratinių virsmų
posovietinėje erdvėje vedlį“, - pridūrė Rusijos URM diplomatas.
"Baltic Media Alliance" (BMA) ketvirtadienį pranešė, kad laida „Žmogus ir įstatymas“ nuo šio penktadienio nebebus rodoma Pirmuoju Baltijos kanalu, kaip programa, neatitinkanti bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė
stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas
laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos
apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų
agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus
ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą
šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir
kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant
televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų
viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais
ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580
nukentėjusiųjų.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovu Edmundu Vaitiekūnu, kuris ministrą supažindino su komisijos sprendimu dėl PBK.
„Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė rengia tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, todėl labai svarbu šioje situacijoje griežtai laikytis teisinio reguliavimo ir nepasiduoti manipuliacijoms, tačiau neturiu abejonių, kad PBK rodytos laidos turinys žeidžia ir niekina mūsų valstybę“, - sako ministras.
Pasak jo, Kultūros ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje. Ministerijos veikla formuojant valstybės audiovizualinę politiką pasireiškia per teisės aktų rengimą.
„Turime užtikrinti, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiam turiniui“, - sako ministras.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių
„Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė,
kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis
pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei
neigti tautos istorinę atmintį“.