„Mes stebėjome Lietuvoje vykusį tyrimą dėl Pirmojo baltijos kanalo parodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“, autorinio reportažo apie 1991 metų sausio 13-osios įvykių ir vienos iš lietuviškų kompanijų sprendimą laikinai nutraukti šio kanalo transliacijas (...).
Akivaizdu, tokia neadekvati reakcija į siužetą apie to meto įvykius Vilniuje - tuometinėje Lietuvos SSR sostinėje - liudija, kad šios respublikos valdžiai, sprendžiant pagal viską, neegzistuoja kitos istorijos, nei ta, kurią jie rašo patys“, - pareiškė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. Jį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Anot A.Lukaševičiaus, „aktyviai brukama jų mitų kūryba, daugiausia dėl klausimų susijusių su Lietuvos buvimu Sovietų Sąjungos sudėtyje, nukreipta siekiant išgyvendinti ten bet kokį kitaminčių mastymą“.
„Šiame kontekste, represinės priemonės prieš „Pirmąjį Baltijos kanalą“, akivaizdžiai demonstruoja, kiek Lietuvoje yra pasirengę laikytis universalių teisinių, žmogiškųjų standartų, tame tarpe ir žiniasklaidos laisvės, o taip pat parodo tikrąjį demokratijos išsivystymo lygį šalyje, kuri, priminsiu, dabar pirmininkauja ES ir pristato save kaip demokratinių virsmų posovietinėje erdvėje vedlį“, - pridūrė Rusijos URM diplomatas.
"Baltic Media Alliance" (BMA) ketvirtadienį pranešė, kad laida „Žmogus ir įstatymas“ nuo šio penktadienio nebebus rodoma Pirmuoju Baltijos kanalu, kaip programa, neatitinkanti bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovu Edmundu Vaitiekūnu, kuris ministrą supažindino su komisijos sprendimu dėl PBK.
„Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė rengia tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, todėl labai svarbu šioje situacijoje griežtai laikytis teisinio reguliavimo ir nepasiduoti manipuliacijoms, tačiau neturiu abejonių, kad PBK rodytos laidos turinys žeidžia ir niekina mūsų valstybę“, - sako ministras.
Pasak jo, Kultūros ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje. Ministerijos veikla formuojant valstybės audiovizualinę politiką pasireiškia per teisės aktų rengimą.
„Turime užtikrinti, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiam turiniui“, - sako ministras.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį“.
