„Rytoj grįšime prie šito darbo ir ieškosime, kiek įmanoma
geresnės išeities, siekdami, kad ponia Tymošenko būtų pervežta
į Berlyną per artimiausias kelias savaites. Mes turime užtikrinti,
kad būtų pasirašyta istorinė asociacijos sutartis“, - pirmadienį
Vilniuje, Seime, sakė P.Coxas.
Jis dalyvauja Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų
konferencijos (COSAC) posėdyje.
P.Coxas tvirtino, kad jis su buvusiu Lenkijos prezidentu
Aleksandru Kwasniewskiu antradienį į Ukrainą vyks jau 24 kartą.
„Mes be perstojo dirbame, kad ji būtų pervežta į Berlyną.
Visi sutinka, kad ją reikia paleisti, kad ji būtų gydoma. Bet
klausimas - o kas gi paleis? Trumpiausias kelias būtų gauti
prezidento amnestiją, bet prezidentas turi kreiptis į
Aukščiausiąją Radą ir prašyti, kad ji suteiktų galimybę
pacientą paleisti, kad jis būtų gydomas užsienyje“, - tvirtino ES
pasiuntinys.
Anot jo, daugiausia keblumų kyla dėl to, kaip užtikrinti, kad
pagydyta ekspremjerė būtų grąžinta į Ukrainą.
P.Coxas pasidžiaugė, kad jų misijai pavyko pasiekti kai kurių
nuolaidų.
„Buvo keturi politiniai, kai mes pradėjome. Mūsų misija buvo
sėkminga, nes kai kurie buvo paleisti, tačiau kalbant apie ponią
Tymošenko, mes siekiame, kad ji būtų paleista, mes dirbame ties
tuo. Mums pavyko atgrasyti administraciją nuo tam tikrų dalykų,
kurie jau vyko. Pavyzdžiui, J.Tymošenko kameroje yra trys vaizdo
kameros, jas stebėjo vyrai. Mes išsiderėjome, kad stebėtų
moterys“, - pasakojo politikas.
Jis tvirtino matąs Ukrainos daromą pažangą, ypač tai ryšku
prieš lapkričio pabaigoje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių
susitikimą Vilniuje, bet tuo pačiu buvęs Europos Parlamento vadovas
konstatavo, kad pernai gruodį Užsienio reikalų tarybos trys
Ukrainai iškeltos sąlygos nėra iki galo įgyvendintos.
„Ukraina priklausė Sovietų sąjungai, 1991 metais per
referendumą ji buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, tačiau
mentalitetas vis tiek lieka homosovietikus, - sakė P.Coxas. - Be
abejo, jei pasirašysime šią (asociacijos - BNS) sutartį,
homosovietikus mentalitetas per naktį neišnyks, bet tai bus kelias
į modernizaciją. Tai būtų antras pagal svarbą įvykis Ukraino po
1991 metų referendumo.“
Opozicijos politikės J.Tymošenko kalinimą Vakarai vadina
selektyvaus teisingumo pavyzdžiu. Ukrainos prezidentas Viktoras
Janukovyčius yra užsiminęs, kad parlamentui priėmus atitinkamus
įstatymus jis sutiktų išleisti ją gydytis į Vokietiją.
Tačiau kai kurios Europos šalys teigia, kad to nepakanka, ir
politikei turi būti panaikinta bausmė, kad ji vėl nebūtų
įkalinta grįžusi į Ukrainą. Kai kurie stebėtojai sako, kad
V.Janukovyčius siekia, jog jai liktų draudimas dalyvauti prezidento
rinkimuose 2015 metais.
Lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiantis ES Rytų
partnerystės viršūnių susitikimas yra vienas iš svarbiausių
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Per jį Ukraina tikisi
pasirašyti asociacijos sutartį su ES.
