Vyriausybės pavadintas šimtmečio projektu šis ambicingas
statinys, kainavęs apie tris milijardus eurų, sujungė Stambulo
europinę ir azijinę dalis ir įgyvendino dar prieš 150 metų
užgimusią sultono svajonę.
13,6 kilometrų ilgio tunelis, kurio 1,4 kilometro ilgio ruožas
eina po Bosforo sąsiauriu, kaip nurodo pareigūnai, yra giliausias
pasaulyje panardinto vamzdžio tipo tunelis – jis iškastas 60
metrų gylyje po jūros dugno paviršiumi.
Tunelio, kurio statyba kainavo apie 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd.
litų), atidarymas sutampa su šiuolaikinės Turkijos valstybės
įkūrimo 90-osiomis metinėmis.
Pareigūnai tikisi, kad ši 1,5 mln. keleivių per dieną galinti
pervežti magistralė pagerins susisiekimo sąlygas Stambule, seniai
kenčiančiame nuo eismo spūsčių, ypač ant dviejų tiltų, kurie
šiuo metu jungia europinę ir azijinę miesto dalis.
„Turkija šias dvi šventes švęs vienu metu, – susisiekimo
ministras Binali Yildirimas sakė anksčiau šį
mėnesį. – Spalio 29-ąją minėsime respublikos 90-ąsias metines
ir taip pat realizuosime pusantro šimtmečio svajonę – didelio
geležinkelio tunelio projektą Stambule.“
Šis tunelis yra dalis didesnio projekto „Marmaray“, pagal
kurį taip pat numanoma atnaujinti anksčiau nutiestas požeminių
traukinių linijas bei pastatyti 76 kilometrų metropoliteno liniją,
kuri sujungs Azijos ir Europos žemynus.
Šią idėją pirmasis iškėlė Osmanų imperijos sultonas Abdul
Mecidas dar 1860 metais, tačiau to meto technika
buvo nepakankamai pažangi, kad toks projektas būtų įgyvendintas.
Vienas iš sultono įpėdinių – Abdul Hamidas – 1891 metais paragino architektus pateikti pasiūlymų dėl tunelio statybos, bet tie planai irgi nebuvo įvykdyti.
Tačiau ambicijos nutiesti tunelį Bosforo sąsiaurio dugnu
sustiprėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, nes tyrimai
parodė, kad toks projektas būtų atsiperkantis ir kainuotų gana
nebrangiai.
Premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, buvęs Stambulo meras, atgaivino šiuos planus 2004 metais
kaip vieną iš savo vyriausybės didžiųjų statybų projektų
judriame, 16 mln. gyventojų turinčiame mieste.
Stambule taip pat planuojama pastatyt trečią oro uostą,
trečią tiltą per Bosforą ir iškasti kanalą, kuris eitų palei
šį itin judrų tarptautinį laivybos kelią, siekiant sumažinti jo
apkrovimą.
Premjero ambicijos buvo viena iš priežasčių, šių metų
birželį išprovokavusių šalyje didelius protestus prieš
vyriausybę: vietos gyventojai skundėsi, kad R.T.Erdogano siūlomi
urbanistinės plėtros planai verčia žmones išsikelti iš savo
namų ir naikina žaliąsias erdves.
Be to, nuogąstaujama, kad tunelis gali būti pažeidžiamas
žemės drebėjimų šiame seismiškai aktyviame regione.
Tačiau B.Yildirimas teigė, kad tunelio konstrukcija pritaikyta
atlaikyti netgi katastrofinį 9 balų žemės drebėjimą. Pasak
ministro, tunelis yra „saugiausia vieta Stambule“.
Bosforo tunelio oficialaus atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir
Japonijos ministras Shinzo Abe. Japonijos tarptautinio
bendradarbiavimo bankas buvo pagrindinis šio projekto finansuotojas,
skyręs jam 735 mln. eurų (2,54 mlrd. litų).
Tunelio, kurį R.T.Erdogano vyriausybė vadino šimtmečio
projektu, statybos prasidėjo 2004 metais. Planuota, kad jos truks
ketverius metus, tačiau darbai užtruko ilgiau dėl virtinės
svarbių archeologinių atradimų.
Toje vietoje buvo rasta apie 40 tūkst. senovinių objektų, tarp
kurių ir apie 30 nuskendusių laivų, priklausiusių Bizantijos
imperijai, kuri viduramžiais turėjo didžiausią laivyną, ir IV
amžiaus Konstantinopolio uostas.
Tačiau netikėti radiniai galiausiai sukėlė nusivylimą
R.T.Erdoganui, kuris prieš dvejus skundėsi, jog archeologiniai
tyrimai žlugdo jo planus pakeisti Stambulo vaizdą.
„Pirmiausiai (jie sakė), kad ten esama archeologinės
medžiagos, vėliau – kad rado molinių puodų, po to – dar tą ir
aną. Ar kas nors iš tos medžiagos yra svarbiau nei žmonės?“ –
klausė premjeras.
Transportas yra didelė problema Stambule, kur 2 mln. žmonių
kasdien kerta Bosforo sąsiaurį, važiuodami dviem tiltais, kurie
beveik visada būna perpildyti automobilių.
„Manau, kad įrengus transporto ašį tarp rytinių ir
vakarinių miesto taškų ši problema bus sumažinta ... (sukūrus)
galimybę pervežti 150 tūkst. keleivių per valandą“, – sakė
Stambulo meras Kadiras Topbasas.