„Tvora apjuosta teritorija, kurioje palaidotas Priebke,
pažymėta mediniu kryžiumi krūmuose ... yra kalėjimo kapinės“,
– rašo Italijos laikraštis, konkrečiai nenurodydamas, kurioje
vietoje yra tos kapinės.
Ta vieta yra „vienintelis Italijos žemės lopinėlis, kuri
Priebke mirtis gali būti laikoma tiesiog mirtimi, o ne nacių
simbolika“, – pridūrė „La Repubblica“, nurodęs, kad ant
kryžiaus nebuvo jokių užrašų, išskyrus numerį.
E.Priebke mirė būdamas 100 metų, laikomas namų arešte dėl jo
vaidmens 1944 metais Ardeatino urvuose netoli Romos vykusiose
žudynėse, kurių aukomis tapo 335 žmonės, beveik visi –
civiliai.
Romos pareigūnai uždraudė bet kokias šio nusikaltėlio
laidotuves, baiminantis, kad jo kapas taps neonacių traukos centru.
Tuo tarpu Vatikanas irgi paskelbė precedento neturintį nurodymą,
draudžiantį visoms katalikų bažnyčioms Romoje aukoti mišias už
karo nusikaltėlį.
Argentina, į kurią E.Priebke buvo pabėgęs po karo ir kur jis
norėjo būti palaidotas, pareiškė nepriimsianti jo palaikų.
Palaikai, kurie buvo perkelti į vieną karinį oro uostą netoli
Romos po to, kai ankstesnis mėginimas juos palaidoti išprovokavo
riaušes, buvo paimti vieną spalio sekmadienį 3 val. 45 min. vietos
(4 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Karstas buvo įkeltas į pilką
automobilį.
Jis buvo porą valandų vežamas automagistrale, o „prieš
prašvintant karstas buvo iškrautas ir perkeltas į kitą
automobilį“, vėliau išvežtas į „kalnuotą vietovę“, rašo
laikraštis.
„Nors negalime atskleisti jo kapo vietos, visuomenė turėtų
žinoti, kad šis reikalas jau baigtas“, – pažymėjo „La
Repubblica“.
„Ardeatino urvų skerdiku“ pramintas E.Priebke visada
tvirtino, jog jis tik vykdė įsakymus.
Tų žudynių aukoms egzekucijos buvo vykdomos šūviais į
kaklą. Tie žmonės buvo nužudyti keršijant už vieną
pasipriešinimo judėjimo kovotojų išpuolį prieš SS karius.
E.Priebke, kaip ir daugelis kitų nacių, pasibaigus Antrajam
pasauliniam karui sugebėjo pabėgti į Argentiną, išvengdamas 1948
metais Romoje surengto teismo kitiems tų žudynių vykdytojams.
Po beveik 50 metų trukusio gyvenimo Argentinoje jis buvo
išduotas Italijai ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau dėl
amžiaus ir trapios sveikatos bausmę jam leista atlikti namų
arešte, jo advokato namuose.