Briuselio pozicija griežta – Ukraina negaus jokių nuolaidų derybose dėl Asociacijos sutarties. Tačiau Kijevui siūloma pagalba sprendžiant politinę krizę - Europos Parlamentas (EP) ryžtasi atnaujinti savo misiją Ukrainoje. „Jei net tokioje sudėtingoje situacijoje galime paskatinti tarpusavio dialogą ir pagarbą, esame pasiruošę to imtis“, - pareiškė EP pirmininkas M.Schulzas.
Nepaisant gandų, kad misijos stebėtojai Patas Coxas ir Aleksandras Kwasniewskis yra gerokai supykę ant Ukrainos valdžios, trečiadienio vakarą jie paskelbė sutinkantys atnaujinti savo misiją. Tam ketvirtadienį turės pritarti EP frakcijų seniūnai. Be to, mėginama išsiaiškinti, ar atnaujinta misija atrodo naudinga ir Ukrainos valdžiai bei opozicijai. „Esame pasiruošę pratęsti misiją, bet prieš priimant tokį sprendimą noriu įvertinti, ar ji bus naudinga. Todėl palaikau ryšį su Ukrainos valdžios ir opozicijos atstovais. Norime žinoti, ar vis dar galime būti tiltu tarp šių pusių, padėti išvengti smurto ir net tokioje sudėtingoje situacijoje paskatinti tarpusavio pagarbą ir dialogą. Jei tai įmanoma, esame pasiruošę to imtis“, - teigė M.Schulzas. Po 18 darbo mėnesių EP misija buvo baigta praėjusią savaitę, prieš Vilniuje vykusį ES Rytų partnerystės susitikimą, taip ir nepasiekus dalies Ukrainai keltų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl selektyvinio teisingumo ar prokuratūros įstatymo pataisos. Nepaisant to, M.Schulzas teigė, kad susitikimo Vilniuje metu misijos stebėtojai buvo pagerbti plojimais ir ES lyderių raginimais misiją pratęsti. P.Coxo teigimu, misiją įvertino ir Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, nuveiktų darbų naudą išdėstydamas dviejų puslapių laiške M.Schulzui. „Manau, kad Ukrainos premjeras gali geriausiai įvertinti misijos efektyvumą“, - teigė P.Coxas. Tačiau net ir gavus EP pritarimą atnaujinti misiją, P.Coxas ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis nežada skubėti į Ukrainą, o pirmiausiai įvertinti kuo ir kaip gali būti naudingi. „Dabartinis pasirinkimas yra arba dialogas, arba nesutarimai. Mes norime būti tarpininkai tarp dviejų jėgų: kad jie sugebėtų susėsti ir kalbėtis. Jei su tuo sutiks abi pusės, o tai labai svarbu, turėsime teisę ir galimybę ir vėl dirbti“, - teigė P.Coxas. A.Kwasniewskiui į Oranžinę revoliuciją nepanašu Kitas misijos dalyvis – buvęs Lenkijos vadovas A.Kwasniewskis – jau turi patirties sprendžiant Ukrainos vidaus krizes, nes kartu su Valdumi Adamkumi vyko į Kijevą Oranžinės revoliucijos metu. Tačiau A.Kwasniewskis pabrėžė, kad dabartinė situacija iš esmės kitokia. „Po dviejų prezidento Leonido Kučmos kadencijų, dviejų rinkimų turų buvo neaišku, kuri pusė juos laimės – V.Janukovyčiaus ar V.Juščenkos. Šiandien situacija visiškai kitokia - turime demokratiškai išrinktą prezidentą, kurio kadencija baigiasi 2015-aisiais. Ir mes, europiniai partneriai, negalime nepaisyti jo turimo mandato. Žinoma, mes nesutinkame su kai kuriais jo sprendimais, kai kuriuo jo elgesiu ir metodais, bet negalime negerbti jo turimo mandato“, - pabrėžė buvęs Lenkijos vadovas. Taip jis reagavo į vis dažniau girdimą kritiką, kad ES neturėtų tęsti dialogo su jėgą prieš taikius protestuotojus panaudojusia dabartine Ukrainos valdžia. „Laikyti duris praviras reiškia laikyti duris atvertas žmonėms, kurie yra Kijevo gatvėse. Šaliai atstovauja ne tik valdžia, bet ir opozicija. Tad jei atveriame duris, tai turime padaryti abiems, o ne vienai kuriai nors pusei“, - teigė M.Schulzas. Tiesa,dėl jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus V.Janukovyčių jau įspėjo ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Žinutė greičiausiai bus pakartota ir Ukrainos delegacijai, kuri artimiausiomis dienomis atvyks į Briuselį toliau kalbėtis dėl Asociacijos sutarties. Tiesa, susitikimo tikslai nėra aiškūs, mat ES jau ne kartą pakartojo, kad su Ukraina neketina derėtis, sąlygų nešvelnins, o didesnės finansinės paramos Ukraina negaus. Tiesa, manoma, kad pokalbiuose vis dėlto gali būti kalbama apie ne tokias griežtas sąlygas skiriant Ukrainai finansinę paramą, be kurios šalis, manoma, jau netrukus gali atsidurti ant nemokumo slenksčio. Panašu, kad švelninti ES pasirengusi ir toną diskusijose dėl Julijos Tymošenko. Kurį laiką kalbėję apie buvusios šalies premjerės paleidimą iš kalėjimo dėl sveikatos problemų ar net prezidento malonę didžiausiai politinei priešininkei, dabar EP misijos stebėtojai pabrėžia humanitarinius, o ne politinius savo tikslus. „J.Tymošenko reikalinga operacija, medicininė pagalba. Tad būtina galvoti ne tik apie politiką, bet ir apie tai, kokią pagalbą mes jai galime suteikti. Jos sveikatos būklė ne politinė, o reali problema. Būtina jai padėti. Tad mūsų tikslai yra humanitariniai, o ne politiniai“, - pabrėžė A.Kwasniewskis.
