W.Kilaras, kūręs klasikinę muziką, taip pat garso takelius
daugeliui filmų, tokių kaip Romano Polanski
„Oskarų“ pelnęs „Pianistas“ (The Pianist) ir Francis Fordo
Coppolos „Drakula“ (Bram Stoker's Dracula), buvo paminėtas kaip iškili Lenkijos ir Europos muzikos
asmenybė.
81 metų kompozitorius sekmadienį mirė nuo vėžio pietiniame
Katovicių mieste, kuriame gyveno.
Prieš laidotuvių ceremoniją perskaitytame Prancūzijos
kultūros ir komunikacijos ministrės Aurelie Filipetti laiške sakoma, kad Europos kultūra neteko vieno iš savo šlovingiausių veikėjų, kurio darbai tapo indėliu į pasaulio
muzikos istoriją.
2013 metais W.Kilaras pelnė aukščiausią Prancūzijos
apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.
B.Zdrojewskis sakė, kad W.Kilaras buvo „brangakmenis Lenkijos
ir pasaulio muzikos karūnoje“, o vicepremjerė Elzbieta Bienkowska
jį prisiminė kaip „labai gerą ir malonų
žmogų“.
Kuklus ir viešumos vengęs W.Kilaras labiausiai mėgo kurti
simfonijas ir koncertus, tačiau pasaulyje didžiausią susidomėjimą
sukėlė jo įtempta ir jausminga muzika filmui „Drakula“ –
F.F.Coppolos 1992 metais sukurtai erotinei siaubo juostai. Vėliau
pripažinimo sulaukė garso takelis Jane Campion
filmui „Moters portretas“ (Portrait of a Lady) ir R.Polanskio
„Pianistui“, kuris pelnė tris „Oskarus“, bet nebuvo
nominuotas už geriausią muziką.
W.Kilaras tapo daugiau nei 130 Lenkijoje ir užsienyje sukurtų
filmų kompozitoriumi. Jis niekada nebuvo nominuotas „Oskarui“
tačiau 1992 metais pelnė Amerikos kompozitorių, rašytojų ir
leidėjų draugijos apdovanojimą už muziką „Drakulai“. Taip pat
jį pagerbė Britanijos kino ir televizijos meno akademija (BAFTA)
2003 metais už muziką „Pianistui“.
Tamsaus akmens urna su kremuotais W.Kilaro palaikais palaidota
kape, kuriame 2007 metais amžino poilsio atgulė jo žmona Barbara.
Jiedu gyveno santuokoje ilgiau nei 40 metų, tačiau nesusilaukė
vaikų.