„Galiu pasirinkti skirti lygtinę bausmę arba viešųjų
darbų, užuot pasiuntusi žmogų į kalėjimą“, – C.Westerlund,
kuri yra Upsalos apylinkės teisėja, sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau alternatyvias bausmes galima skirti ne visiems
pažeidėjams.
„Kalbant apie kitus nusikaltimus, tokius kaip ...
įsilaužiamosios vagystės, narkotikai arba lytinis smurtas,
sakyčiau, kad nuosprendžiai per pastaruosius 10 metų
nepasikeitė“, – nurodė teisėja.
Dabar teisėjai neretai įpareigoja pažeidėjus dėvėti
elektronines apyrankes arba skiria kitokias bausmes, kad sumažintų
kalėjimuose laikomų žmonių skaičių. Dėl to Švedijoje laisvės
atėmimo įstaigos uždarinėjamos, nors nusikalstamumo lygis didėja.
Nuo 2005 metų visi nuteistieji, kuriems skirta trumpesnė negu
šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, turi teisę prašyti
leisti dėvėti elektroninę apyrankę, o ne siųsti už grotų, ir
daugelis teisėjų palankiai vertina tokią politiką.
Kaip ir kitos Šiaurės šalys, Švedija pasižymi vienu iš
mažiausių kalinių skaičiumi: tūkstančiui gyventojų tenka tik
pusė kalinio, o šis rodiklis yra perpus mažesnis negu Prancūzijoje
ir dešimt kartų mažesnis negu Jungtinėse Valstijose.
Per pastarąjį dešimtmetį Švedijoje kalinamų asmenų
sumažėjo beveik tūkstančiu, o dabar jų tėra apie 4,3 tūkst.,
nurodė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba.
Tačiau vien platesnis elektroninių apyrankių naudojimas ir
dažniau skiriamos lygtinės bausmės negali paaiškinti spartaus
kalinių mažėjimo.
„Tiriame priežastis, tačiau kola kas per anksti pateikti
išsamius atsakymus“, – sakė Kalėjimų ir probacijos tarnybos
vadovas Nilsas Oebergas.
Neseniai Stokholmo universiteto kriminologijos katedros
paskelbtoje studijoje nurodoma, kad bausmės be įkalinimo smarkiai
nulėmė kalinių skaičiaus mažėjimą.
2011 metais Aukščiausiasis Teismas paskelbė naujus kriterijus
byloms dėl prekybos narkotikais, leidžiančius skirti švelnesnes
bausmes už lengvesnius nusikaltimus, nurodė Švedijos teisingumo
ministerija.
Švedijos teismai dabar taip pat labiau linkę paleisti kalinius
lygtinai, atlikus du trečdalius bausmės termino.
Dar vienas veiksnys gali būti didelės valstybės investicijos į
reabilitacijos ir pakartotinių nusikaltimų prevencijos programas.
Norteljės kalėjime laikomas 38 metų vyras, atsisakęs
atskleisti savo vardą, sakė, kad Švedijoje kaliniams suteikiama
galimybė įgyti išsilavinimą ir „galimybė pradėti iš naujo“.
„Laisvės atėmimo bausmę atlieku pirmą kartą, ir tikiuosi
– paskutinį“, – jis sakė AFP.
Tačiau mažėjantis kalinių skaičius atrodo nesusijęs su
nusikalstamumo rodikliais: užregistruotų nusikaltimų skaičius
išaugo nuo 1,2 mln. 2004 metais iki 1,4 mln. – 2012-aisiais, rodo
Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos statistika.
Be kita ko, užfiksuotas reikšmingas su narkotikais susijusių
nusikaltimų, sukčiavimo atvejų ir užpuolimų pagausėjimas.
Dabartinė centro dešinioji vyriausybė siekė sugriežtinti
bausmes už sunkius nusikaltimus, ypač nužudymus, tačiau jos
pasiūlymai susidūrė su teisininkų pasipriešinimu: jie
įsitikinę, kad reabilitacija yra veiksmingesnė negu bausmės.
Tokį atlaidesnį požiūrį palaiko daugelis švedų, bet jis
turi ir kritikų – ypač Nacionalinėje pagalbos nusikaltimų aukoms
asociacijoje.
„Laisvės atėmimo bausmės žmogžudysčių bylose nebėra
dažnos“, – sakė asociacijos vadovas Svenas Erikas Alhemas.
2013 metais dėl sumažėjusio kalinių skaičiaus buvo uždaryti
keturi Švedijos kalėjimai ir vienas reabilitacijos centras iš 82
pataisos institucijų.
N.Oebergas sakė, kad tie kompleksai buvo „gana seni“ ir kad
jiems renovuoti būtų reikėję didelių investicijų.
Daugelyje tebeveikiančių institucijų vietų yra daugiau negu
kalinių.
„Jeigu trumpos laisvės atėmimo bausmės atliekamos lygtinai,
tai ištuština kalėjimus“, – sakė Norteljės kalėjimo
inspektorius Andersas Ekstroemas. Šioje
institucijoje, turinčioje 200 vietų, laikomi 160 kalinių.
N.Oebergas nemano, kad šalies kalėjimuose laikant mažiau
nusikaltėlių padidės smurtas arba kas jis neteks darbo.
„Tai gera proga dėti pastangas pakartotinių nusikaltimų
prevencijoje ir ieškant veiksmingesnių būtų viešajai tvarkai bei
saugumui sustiprinti ilguoju laikotarpiu“, – aiškino jis.