Šis dokumentas yra viena iš svarbiausių politinių gairių,
kurios buvo parengtos po to, kai kariškiai pernai liepą nušalino
pirmąjį demokratiškai išrinktą Egipto prezidentą Mohamedą Mursi.
Dviejų dienų balsavimas, kuris vyksta tvyrant baimės ir
bauginimų atmosferai, taip pat laikomas referendumu dėl tikėtino
Egipto aukščiausio rango generolo Abdel Fattaho al Sisi kandidatavimo į prezidentus.
Tai taip pat yra pirmoji proga kariškiams pasitikrinti, ką
visuomenė mano apie jų įvykdytą ir plačiai remtą perversmą, per
kurį valdžios neteko islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas
Mursi ir jo Musulmonų brolijos judėjimas.
Tvirtas visuomenės „taip“ ir didelis aktyvumas suteiks
legitimumą po perversmo sekusiai įvykių virtinei ir sužlugdys
islamistų argumentus, kad M.Mursi tebėra tautos išrinktas
prezidentas.
Musulmonų brolija, kuri jau paskelbta teroristine organizacija,
ragino boikotuoti balsavimą.
Tuo tarpu M.Mursi laukia trys atskiri teismo procesai dėl
kaltinimų, už kuriuos jam gali būti skirta mirties bausmė.
Net 160 tūkst. karių ir 200 tūkst. policininkų visame Egipte
antradienį ir trečiadienį rūpinsis saugumu balsavimo punktuose.
Beprecedenčių saugumo priemonių imtasi dėl ne vieną mėnesį
besitęsiančio smurto, dėl kurio valdžia kaltina islamistų
kovotojus.
Per pusmetį nuo M.Mursi nušalinimo buvo įvykdytas
pasikėsinimas į vidaus reikalų ministrą ir surengta daugybė
išpuolių prieš aukštus saugumo pareigūnus, karininkus,
policininkus bei saugumo ir karinės žvalgybos būstines
provincijose.
Antradienį likus kelioms valandoms iki balsavimo apylinkių
atidarymo Kaire prie vienų teismo rūmų sprogo bomba. Sprogimas
didelės žalos nepadarė, žmonės per jį nenukentėjo.
M.Mursi šalininkai, naujosios konstitucijos projektą pavadinę
„kraujo konstitucija“, pažadėjo per balsavimą rengti didžiules
demonstracijas. Vyriausybė savo ruožtu įspėjo, jog bus imtasi
griežtų priemonių prieš bet kokius mėginimus sutrikdyti
referendumą.
Artėjant balsavimui Egiptas buvo labiau panašus į šalį, kuri
kariauja, o ne į valstybę, besirengiančią perėjimui prie
demokratinio valdymo.
Vyriausybė ir žiniasklaida, didžioji dalis kurios yra visiškai
lojali armijai, stengėsi pateikti referendumą kaip būtiną
žingsnį siekiant šalies saugumo ir stabilumo, dėl kurio negali
būti jokių nuomonių skirtumų.
Buvo išdalyti šimtai tūkstančių agitacinių lapelių,
lankstinukų ir plakatų, kuriuose egiptiečiai raginami referendume
pasakyti „taip“. Už bet kokią agitaciją balsuoti prieš
konstituciją grėsė areštas.
Šis referendumas yra jau šeštasis visuotinis balsavimas Egipte
nuo 2011-ųjų, kai per visuotinį sukilimą buvo nušalintas
autoritarinis šalies lyderis Hosni Mubarakas, o
penki ankstesni balsavimai veikiausiai buvo laisviausi per visą
šalies istoriją.
Nors mažai tikėtina, kad referendumo rezultatai bus suklastoti,
jis vyksta tokiu metu, kai dauguma laisvių, kurios buvo iškovotos
per H.Mubarako režimą nuvertusį sukilimą, vėl buvo suvaržytos.
Tai nutiko per mažiau nei metų laikotarpį, praėjusį nuo M.Mursi,
kuris valdžioje taip pat buvo vos vienus metus, nušalinimo.
Naujoji konstitucija, kurios projektą parengė liberalių
pažiūrų politikų dominuojamas komitetas, paskirtas kariškių
remiamos vyriausybės, uždraus religiniu pagrindu įsteigtas
politines partijas, suteiks moterims vienodas teises su vyrais, ir
gins mažumą sudarančių krikščionių statusą.
Tačiau šis dokumentas taip pat suteiks kariuomenei specialų
statusą, leisiantį jai savarankiškai paskirti gynybos ministrą,
kuris šias pareigas eis aštuonerius metus, ir teisti civilius
gyventojus kariniuose tribunoluose.
Šis konstitucijos projektas iš esmės yra gerokai pataisyta
konstitucijos, kurią parengė M.Mursi islamiškų pažiūrų
sąjungininkai, versija.
Ta konstitucija buvo priimta 2012 metų gruodį referendume,
kuriame už ją balsavo 64 proc. rinkėjų, tačiau balsavusiųjų
aktyvumas tuomet buvo tik kiek didesnis bei 30 procentų.
Jei per antradienio ir trečiadienio balsavimą visuomenė pasakys
aiškų „taip“ naujajai konstitucijai, tai taip pat suteiks
tvirtą mandatą generolui Abdel Fattahui al Sisi kandidatuoti į
prezidentus vėliau šiais metais numatytuose rinkimuose.
Generolas dar aiškiai nepasakė, ar ketina siekti valstybės
vadovo posto, tačiau tokia tikimybė kiekvieną dieną atrodo vis
realesnė.