Seniai lauktoje kalboje, apibūdinusioje Edwardo Snowdeno paviešintos programos pokyčius, B.Obama taip pat nurodė,
kad Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) uždrausta klausytis
draugiškų pasaulio lyderių pokalbių ryšio priemonėmis.
Prezidentas taip pat pasiūlė naują apsaugą užsieniečiams,
kuriuos palietė JAV duomenų rinkimo programa, užfiksavusi šimtus
milijonų pokalbių telefonu, bendravimų internetu ir teksto
žinučių visame pasaulyje.
„Nepakanka lyderiams pasakyti: pasitikėkite mumis, mes
nepiktnaudžiausime mūsų renkamais duomenimis“, – kalbėjo
B.Obama JAV teisingumo departamente.
B.Obamos pasiūlymuose galima įžvelgti, jog ieškoma kompromisų
tarp piliečių laisvių gynėjų reikalavimų – jų nuomone masinis
duomenų rinkimas prieštarauja konstitucijai – ir JAV žvalgybos
bendruomenės priešinimosi.
Sekimo programos keitimų esmė – prezidento įsipareigojimas
uždrausti NSA kaupti telefoninius „metaduomenis“ su trukmės ir
pokalbių dalyvių detalėmis, bet ne jų turinį.
„Manau kritikai yra teisūs, nurodydami, kad be tinkamų
saugiklių, šio tipo programa galima pasinaudoti siekiant daugiau
informacijos ištraukti apie mūsų privatų gyvenimą, atverti duris
įkyresnio, masinio (duomenų) rinkimo programoms“, – pažymėjo
B.Obama.
„manau mums reikia naujo požiūrio. Todėl aš nurodau
nutraukti dabartinę 215-ąją masinių metaduomenų programą ir
paleisti mechanizmą, kuris išsaugos mums reikalingas galias, bet
vyriausybei nelaikant (nekaupiant ir nesaugant) šių metaduomenų“.
B.Obama paragino generalinį prokurorą Ericą Holderį (Eriąk
Hodlerį) ir NSA rasti alternatyvių būdų duomenims laikyti 60
parų.
Galima, pavyzdžiui, tokia alternatyva – duomenis laikytų
telekomunikacijų firmos, kurios dabar priverstos teikti duomenis NSA
ar perduoti laikyti trečiajai šaliai. Tačiau telefono ryšių
bendrovės tam spyriojasi
B.Obama dar pasakė, kad nuo dabar NSA agentams reikės teismo
leidimo, kad galėtų gauti duomenų specifiniu reikalu –
pavyzdžiui, atliekant kovos su terorizmu tyrimui.
JAV prezidentas taip pat pažadėjo, kad JAV žvalgybos agentūros
nuolat nebešnipinės artimiausių jo šalies sąjungininkių lyderių
bendravimo.
„Aiškiai pasakiau žvalgybininkų bendruomenei, kad – jeigu
nėra įtikinamo nacionalinio saugumo tikslo – mes nestebėsime savo
artimų draugų ir sąjungininkų valstybių ir vyriausybių vadovų
komunikacijos“, – sakė jis.
Jis taip pat nurodė, kad praeis nemažai metų, kol bus suvokta,
kokią žalą padarė Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno)
atskleidimai.
„Sensacingas būdas, kuriuo buvo pasinaudota tiems atskleidimams
paviešinti, sukėlė daugiau karščio negu šviesos, nes buvo
atskleisti metodai mūsų varžovams, kurie gali paveikti mūsų
operacijas tokiais būdais, kokių mes galbūt ne iki galo suprasime
ir ateityje“, – sakė jis.
Užsienio valstybių vadovai ir JAV piliečiai pasipiktino buvusio
Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktoriaus E.Snowdeno
nutekinta informacija, kad Vašingtonas klausėsi tokių lyderių kaip
Vokietijos kanclerė Angela Merkel privačių pokalbių, rinko
piliečių pokalbius mobilaus ryšio telefonais ir elektroninius
laiškus.