Už naujos vyriausybės patvirtinimą balsavo 64 Seimo, kuriame posėdžiauja 100 deputatų, nariai. Prieš patvirtinimą balsavo 27 įstatymų leidėjai, du susilaikė, o likę septyni nedalyvavo balsavime.
62 metų L.Straujuma Seimo pritarimą jos suformuotam ministrui kabinetui užsitikrino praėjus dviem mėnesiams po to, kai jos pirmtakas Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę atsakomybę dėl Rygoje įvykusios nelaimės, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.
L.Straujuma buvo menkai žinoma politinė figūra šalies visuomenei iki sausio pradžios, kai per partijų derybas dėl koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į premjerus.
Prezidentui Andriui Bėrziniui atmetus ne vieną partijų siūlytą kandidatą į vyriausybės vadovus, valdančioji centro dešiniųjų „Vienybės“ partija priėmė sprendimą kelti L.Straujumos kandidatūrą.
Kalbėdama Seime naujoji premjerė žadėjo per ateinančius devynis mėnesius, kurie liko iki spalį numatytų visuotinių rinkimų, tęsti taupymu paremtą V.Dombrovskio ekonominę politiką.
„Mūsų laukia daug rimtų darbų. Dirbsime visi drauge ir dirbsime garbingai“, – sakė ji ir pabrėžė, kad jos suformuota naujoji vyriausybė yra „profesionali ir norinti veikti“.
L.Straujuma dar kartą padėkojo savo pirmtakui V.Dombrovskiui už nuveiktus darbus.
Savo kalboje ji taip pat užsiminė apie Zuolitūdės tragediją, pabrėžusi, jog ji įvyko, nes daugelis pamiršo etikos principus, atsakomybę prieš kitus žmones ir pagarbą įstatymams.
L.Straumjuma, kuri į centro dešiniųjų partiją „Vienybė“ įstojo tik pačioje sausio pradžioje, kad ši politinė jėga galėtų oficialiai iškelti ją kandidate į vyriausybės vadovo postą, iki pastarojo meto vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Nuo 2011-ųjų eidamas ministrės pareigas ji pelnė pagyrimų už savo derybinius įgūdžius, kai siekė šalies ūkininkams naudingesnio ES susitarimo.
Anksčiau L.Straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės tarnautoja.
Latvijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad L. Straujuma savo išvaizda kiek panaši į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Pati L. Straujuma nuleido juokais šias pastabas: „Jaučiuosi labai pamaloninta, kad esu lyginama su ponia Merkel“.
Latvijos premjero poste dar nėra dirbusi nė viena moteris, tuo tarpu prezidento pareigas 1999-2007 metais dvi kadencijas iš eilės ėjo Vaira Vykė-Freiberga, kuri laikoma viena geriausių šalies vadovų per visą jos istoriją.
Naujoje vyriausybėje finansų ministru toliau dirbs centro dešiniųjų partijos „Vienybė“ atstovas Andris Vilkas, ėjęs šias pareigas ir V.Dombrovskio kabinete.
Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto atstovė Ina Druvietė iš „Vienybės“ paskirta švietimo ir mokslo ministre.
Savo postus išsaugojo sveikatos apsaugos ministrė Ingryda Circenė iš „Vienybės“ bei jokiai politinei jėgai nepriklausantis transporto ministras Anrijas Matysas.
Gerovės ministru paskirtas Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) atstovas Uldis Augulį, kuris anksčiau jau dirbo šiame poste, taip pat vadovavo transporto ministerijai.
ŽVS atstovas Janis Dūklavas tapo žemės ūkio ministru; šias pareigas jis ėjo 2009-2011 metais.
Prie gynybos ministerijos vairo stojo ŽVS valdybos narys, Latvijos žaliųjų partijos vienas iš pirmininkų Raimundas Vėjuonis, kuris keliose vyriausybėse dirbo aplinkos apsaugos ministru.
Savo postą naujoje vyriausybėje išsaugojo kultūros ministrė Dacė Melbardė iš konservatyvaus Nacionalinio aljanso (NA).
NA frakcijos Seime vadovas Einaras Cilinskis užėmė aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministro postą, o NA frakcijos Rygos miesto taryboje pirmininkė Baiba Bruoka tapo teisingumo ministre.
Centristinės pakraipos Reformų partijos (RP) atstovas Richardas Kozlovskis išsaugojo vidaus reikalų ministro portfelį, o kitas RP narys Edgaras Rinkevičius liko vadovauti užsienio reikalų ministerijai.
Tuo tarpu ekonomikos ministerijos vairas patikėtas RP atstovui Viačeslavui Dombrovskiui.
Balsavimo išvakarėse TNS atlikta apklausa parodė, kad už naująją vyriausybę balsuotų 21 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų.
Seimo narys Igoris Pimenovas iš kairiojo prorusiško „Santarvės centro“, kuris dabar yra vienintelė opozicinė partija parlamente, trečiadienį sukritikavo valdančiosios koalicijos planus tęsti griežto taupymo politiką.
„Tai kelias į niekur. Jis atves į ekonomikos aklavietę“, – sakė I.Pimenovas.
Tačiau būtent tokia politika leido Latvijai atsitiesti po giliausios pasaulyje recesijos, kuri šalį užklupo siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei.
Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje.
2011-aisiais ir 2012-aisiais jos bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai visoje Bendrijoje (5 proc.). Praėjusių metų duomenys bus paskelbti kitą mėnesį, tačiau prognozuojama, kad pagal šį rodiklį Latvija trečius metus iš eilės pirmaus.
Viešosios politikos centro „Providus“ ekspertė Iveta Kažuoka naujienų agentūrai AFP sakė, kad L.Straujumos ateitis yra jos pačios rankose.
„Kaip pati pripažįsta, ji yra technokratė, paskirta į vieną aukščiausių politinių postų Latvijoje. Kartais tai pasiteisina, kartais – ne“, – sakė I.Kažuoka.
„Pirmosios jos vadovavimo savaitės parodys, ar jo išliks Latvijos politikoje. Jei jai seksis, ji veikiausiai liks tose pareigose gana ilgą laiką“, – pridūrė ekspertė.
