Už naujos vyriausybės patvirtinimą balsavo 64 Seimo, kuriame
posėdžiauja 100 deputatų, nariai. Prieš patvirtinimą balsavo 27
įstatymų leidėjai, du susilaikė, o likę septyni nedalyvavo
balsavime.
62 metų L.Straujuma Seimo pritarimą jos suformuotam ministrui
kabinetui užsitikrino praėjus dviem mėnesiams po to, kai jos
pirmtakas Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę
atsakomybę dėl Rygoje įvykusios nelaimės, kai įgriuvus prekybos
centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.
L.Straujuma buvo menkai žinoma politinė figūra šalies
visuomenei iki sausio pradžios, kai per partijų derybas dėl
koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į premjerus.
Prezidentui Andriui Bėrziniui atmetus ne vieną partijų
siūlytą kandidatą į vyriausybės vadovus, valdančioji centro
dešiniųjų „Vienybės“ partija priėmė sprendimą kelti
L.Straujumos kandidatūrą.
Kalbėdama Seime naujoji premjerė žadėjo per ateinančius
devynis mėnesius, kurie liko iki spalį numatytų visuotinių
rinkimų, tęsti taupymu paremtą V.Dombrovskio ekonominę politiką.
„Mūsų laukia daug rimtų darbų. Dirbsime visi drauge ir
dirbsime garbingai“, – sakė ji ir pabrėžė, kad jos suformuota
naujoji vyriausybė yra „profesionali ir norinti veikti“.
L.Straujuma dar kartą padėkojo savo pirmtakui V.Dombrovskiui už
nuveiktus darbus.
Savo kalboje ji taip pat užsiminė apie Zuolitūdės tragediją,
pabrėžusi, jog ji įvyko, nes daugelis pamiršo etikos principus,
atsakomybę prieš kitus žmones ir pagarbą įstatymams.
L.Straumjuma, kuri į centro dešiniųjų partiją „Vienybė“
įstojo tik pačioje sausio pradžioje, kad ši politinė jėga
galėtų oficialiai iškelti ją kandidate į vyriausybės vadovo
postą, iki pastarojo meto vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Nuo 2011-ųjų eidamas ministrės pareigas ji pelnė pagyrimų už
savo derybinius įgūdžius, kai siekė šalies ūkininkams
naudingesnio ES susitarimo.
Anksčiau L.Straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės
tarnautoja.
Latvijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad L. Straujuma savo
išvaizda kiek panaši į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Pati L.
Straujuma nuleido juokais šias pastabas: „Jaučiuosi labai
pamaloninta, kad esu lyginama su ponia Merkel“.
Latvijos premjero poste dar nėra dirbusi nė viena moteris, tuo
tarpu prezidento pareigas 1999-2007 metais dvi kadencijas iš eilės
ėjo Vaira Vykė-Freiberga, kuri laikoma viena geriausių šalies
vadovų per visą jos istoriją.
Naujoje vyriausybėje finansų ministru toliau dirbs centro
dešiniųjų partijos „Vienybė“ atstovas Andris Vilkas, ėjęs šias
pareigas ir V.Dombrovskio kabinete.
Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto atstovė Ina
Druvietė iš „Vienybės“ paskirta švietimo ir mokslo ministre.
Savo postus išsaugojo sveikatos apsaugos ministrė Ingryda
Circenė iš „Vienybės“ bei jokiai politinei jėgai nepriklausantis
transporto ministras Anrijas Matysas.
Gerovės ministru paskirtas Žaliųjų ir valstiečių sąjungos
(ŽVS) atstovas Uldis Augulį, kuris anksčiau jau dirbo šiame poste,
taip pat vadovavo transporto ministerijai.
ŽVS atstovas Janis Dūklavas tapo žemės ūkio ministru; šias
pareigas jis ėjo 2009-2011 metais.
Prie gynybos ministerijos vairo stojo ŽVS valdybos narys,
Latvijos žaliųjų partijos vienas iš pirmininkų Raimundas
Vėjuonis, kuris keliose vyriausybėse dirbo aplinkos apsaugos
ministru.
Savo postą naujoje vyriausybėje išsaugojo kultūros ministrė
Dacė Melbardė iš konservatyvaus Nacionalinio aljanso (NA).
NA frakcijos Seime vadovas Einaras Cilinskis užėmė aplinkos
apsaugos ir regioninės plėtros ministro postą, o NA frakcijos Rygos
miesto taryboje pirmininkė Baiba Bruoka tapo teisingumo ministre.
Centristinės pakraipos Reformų partijos (RP) atstovas Richardas
Kozlovskis išsaugojo vidaus reikalų ministro portfelį, o kitas RP
narys Edgaras Rinkevičius liko vadovauti užsienio reikalų
ministerijai.
Tuo tarpu ekonomikos ministerijos vairas patikėtas RP atstovui
Viačeslavui Dombrovskiui.
Balsavimo išvakarėse TNS atlikta apklausa parodė, kad už
naująją vyriausybę balsuotų 21 proc. ekonomiškai aktyvių šalies
gyventojų.
Seimo narys Igoris Pimenovas iš kairiojo prorusiško
„Santarvės centro“, kuris dabar yra vienintelė opozicinė
partija parlamente, trečiadienį sukritikavo valdančiosios
koalicijos planus tęsti griežto taupymo politiką.
„Tai kelias į niekur. Jis atves į ekonomikos aklavietę“,
– sakė I.Pimenovas.
Tačiau būtent tokia politika leido Latvijai atsitiesti po
giliausios pasaulyje recesijos, kuri šalį užklupo siaučiant
2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei.
Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio
taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus
geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje.
2011-aisiais ir 2012-aisiais jos bendrasis vidaus produktas augo
sparčiausiai visoje Bendrijoje (5 proc.). Praėjusių metų duomenys
bus paskelbti kitą mėnesį, tačiau prognozuojama, kad pagal šį
rodiklį Latvija trečius metus iš eilės pirmaus.
Viešosios politikos centro „Providus“ ekspertė Iveta
Kažuoka naujienų agentūrai AFP sakė, kad L.Straujumos ateitis yra
jos pačios rankose.
„Kaip pati pripažįsta, ji yra technokratė, paskirta į vieną
aukščiausių politinių postų Latvijoje. Kartais tai pasiteisina,
kartais – ne“, – sakė I.Kažuoka.
„Pirmosios jos vadovavimo savaitės parodys, ar jo išliks
Latvijos politikoje. Jei jai seksis, ji veikiausiai liks tose
pareigose gana ilgą laiką“, – pridūrė ekspertė.