„Buvo priimtas politinis sprendimas anuliuoti sausio 16-osios dienos įstatymus, kurie sukėlė tiek daug diskusijų“, - sakoma pranešime, išplatintame neeilinės parlamento sesijos, kurioje bus svarstomi būdai užbaigti du mėnesius trunkančią krizę, išvakarėse.
„A.Jaceniukas atsisakė vadovauti Ukrainos vyriausybei“, - priduriama jame.
Vyriausybės pranešime nenurodyta, ar opozicijos lyderiai sutiko su amnestijos sąlygomis.
Jeigu jie tam ryžtųsi, tai sukeltų radikalių grupių, tokių kaip garsia dešiniojo sparno radikalia jaunimo grupe „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“), pasipiktinimą.
Prieš vyriausybei paskelbiant savo pranešimą, „ Dešinysis sektorius“ pateikė savo sąlygas, kuriose reikalaujama nubausti pareigūnus, atsakingus už protestuotojų žūtį ir patyčias iš jų, taip pat išformuoti protestuotų nekenčiamą riaušių miliciją „Berkut“ ir pateikti informaciją apie visus dingusius opozicionierius.
Praėjusią savaitę per nuožmius susirėmimus žuvo trys protestuotojai, tarp jų du nušauti iš medžioklinio šautuvo, kuriais milicija, kaip tikina valdžia, nėra ginkluota.
V.Janukovyčius susitiko su trimis pagrindiniais opozicijos lyderiais - A.Jaceniuku, buvusiu bokso čempionu Vitalijumi Klyčko ir nacionalistu Olehu Tiahnyboku, kurie paragino protestuotojus antradienį Nepriklausomybės aikštėje susirinkti į naują masinę demonstraciją.
Radikalūs sukilėliai anksčiau pirmadienį sutiko pasitraukti iš Teisingumo ministerijos pastato, kurį jie užėmė sekmadienį vakare.
Lemiamas parlamento posėdis
Šiandien 10 val. vietos ir Lietuvos laiku Kijeve prasideda nepaprastasis Aukščiausiosios Rados posėdis, per kurį bus ieškoma išeities iš susidariusios politinės aklavietės.
Per nepaprastąją Aukščiausiosios Rados sesiją planuojama apsvarstyti opozicijos reikalavimų sąrašą, įskaitant raginimą priimti konstitucijos pataisas, kurios apribotų kai kurias V.Janukovyčiaus galias ir sustiprintų vyriausybės vaidmenį.
Šis posėdis laikomas potencialiai lemiamu krizės momentu. O vyriausybė, kaip pranešama, svarsto galimybę imtis griežtų veiksmų, tokių kaip nepaprastosios padėties įvedimas, jeigu derybos žlugtų.
Viena iš pagrindinių temų derybose tarp opozicijos ir V.Janukovyčiaus – paties prezidento politinė ateitis.
Opozicija sako norinti, kad jis pasitrauktų iš posto dar prieš pasibaigiant jo kadencijai ateinančiais metais. Demonstrantai ragina V.Janukovyčių nuversti kiek įmanoma greičiau.
Buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka, tapęs vienu iš opozicijos lyderių, pareiškė, kad Aukščiausioji Rada, kurioje daugumą turi V.Janukovyčiaus Regionų partija, turėtų balsuoti už vyriausybės atstatydinimą per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kuris taip pat suplanuotas antradienį.
Dėl šios krizės nukentėjo Ukrainos ekonomika: pasak analitikų, iškilo grėsmė laukiamam atsigavimui po ilgiau nei metus trukusios recesijos, taip pat didėja šalies valiutos žlugimo pavojus.
Didelį susirūpinimą taip pat kelia klausimas, koks likimas laukia 15 mlrd. JAV dolerių (37,8 mlrd. litų) paskolos, dėl kurios V.Janukovyčius susitarė su Rusija, jeigu Kijeve įvyktų radikalus politinis pertvarkymas.
Banko „Raiffeisen Bank Aval“ ekonomistas Dmytro Sologubas sakė naujienų agentūrai AFP: „Žmonės gana neužtikrinti, kas vyks toliau.“
JAV viceprezidentas ragina atitraukti pajėgas
JAV viceprezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių atitraukti milicijos pajėgas ir kartu su opozicija ieškoti „betarpiškų priemonių“, kurios leistų sumažint įtampą tarp vyriausybės ir protestuotojų.
Kalbėdamasis telefonu J.Bidenas „pabrėžė, kad neturėtų būti gaištamas laikas“, taip pat perspėjo, kad „nepaprastosios padėties paskelbimas arba kitų griežtų saugumo priemonių įvedimas dar labiau pablogintų padėtį ir sumažintų erdvę taikiam sprendiniui“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Kijevą protestai krečia nuo lapkričio, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga (ES), spaudžiant Rusijai.
Jau bent trys protestuotojai žuvo per susirėmimus su saugumo pajėgomis, o protestai sostinėje išsiplėtė iš centro į atokesnius rajonus.
V.Janukovyčius pirmadienį vakare susitiko su trimis pagrindiniais opozicijos lyderiais: Arsenijumu Jaceniuku, buvusiu pasaulio bokso čempionu Vitalijumi Klyčko ir nacionalistu Oleg Tiahnyboku, kurie paragino antradienį rengti naujas masines demonstracijas Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar vadinamoje Maidanu.
Prezidentas sutiko atšaukti teisę į protestus varžančius įstatymus, tačiau pareiškė, kad suimti protestuotojai bus paleisti tik tuomet, kai bus nugriautos barikados.
J.Bidenas per pokalbį telefonu „išreiškė JAV palaikymą vykstančioms deryboms tarp vyriausybės ir opozicijos, siekiant išeiti iš dabartinės priešpriešos ir rasti taikų politinį sprendinį šiai krizei“, nurodė Baltieji rūmai.
Tačiau jis taip pat paragino vyriausybę atlikti „konkrečių žingsnių“ per parlamento posėdį antradienį, „kad būtų atsakyta į visokeriopą ir teisėtą Ukrainos žmonių susirūpinimą, įskaitant antidemokratinių įstatymų, priimtų sausio 16-ąją, atšaukimą“.
Siūlė postus
Susidūręs su didžiuliu spaudimu V.Janukovyčius šeštadienį pasiūlė opozicijai užimti aukštus postus vyriausybėje ir pažadėjo padaryti konstitucijos pataisas, kuriomis būtų sumažinti prezidento įgaliojimai ir išplėstos vyriausybės galios.
Bet opozicijos lyderiai sakė, kad jie toliau rengs protestus, kol bus patenkinti visi jų reikalavimai, tarp jų - V.Janukovyčiaus atsistatydinimas ir pirmalaikių rinkimų surengimas.
Įkalinta 2004 metų revoliucijos lyderė Julija Tymošenko, laikydamasi radikalesnės linijos už kitus opozicijos vadovus, paragino juos atmesti prezidentūros pateiktas „žeminančias sąlygas“.
V.Klyčko, kuriam buvo pasiūlytas vicepremjero postas, jau anksčiau atmetė šį prezidento žingsnį kaip „nuodingą pasiūlymą“, kuriuo siekiama įvaryti pieštą tarp opozicijos lyderių.
Tuo tarpu protestuotojai dabar kontroliuoja didžiumą Kijevo centro apie Nepriklausomybės aikštę, o jų kelių metrų aukščio barikadas saugo aktyvistai su balaklavomis, ginkluoti beisbolo lazdomis.
Opozicijos aktyvistai taip pat yra užėmę vietos valdžios administracinius pastatus visose, išskyrus vieną, šalies vakarinės dalies srityse.
Iš viso protestuotojai dabar yra užėmę arba blokuoja dešimties iš 25 Ukrainos sričių administracinių vietos valdžios pastatų.
