Rusija apkaltino Europos Sąjungą (ES) dėl dvigubų standartų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pareiškė, kad „Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje“.
Sakydamas kalbą Miuncheno viršūnių susitikime, H.van Rompuy teigė, kad „Ukrainos likimas vis dar kabo ant plauko“ ir kad įvykiai Kijeve šalių vadovams kelia susirūpinimą.
NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh Rasmussenas teigė, kad Ukraina turi pasirinkti savo kelią be papildomo spaudimo.
„Turi būti laikomasi demokratinių ir teisinės valstybės principų. Mažumos turi būti apsaugotos, o ne persekiojamos“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė mėginsiąs įtikinti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kad Ukrainos rezoliucija yra Maskvos interesas.
Rusijos užsienio reikalų ministras, savo ruožtu, klausė, kodėl ES gina smurtinius protestus ir išpuolius prieš policiją.
S.Lavrovas pareiškė, kad „Ukrainai buvo primetamas pasirinkimas, ir Rusija nebuvo pasiruošusi įsitraukti į tai“. Rusijos užsienio reikalų ministras klausė: „Kaip smurtinių protestų kurstymas gali būti susijęs su demokratijos skatinimu? Kodėl žmonės užėmę vyriausybės pastatus, atakuojantys policiją ir naudojantys rasistinius, antisemitinius ir nacistinius šūkius, nesulaukia pamerkimo?“
Neramumai Ukrainoje tęsiasi nuo lapkričio mėnesio.
Konferencijos užkulisiuose numatomas JAV valstybės sekretoriaus J.Kerry ir Ukrainos opozicijos lyderių susitikimas.
BBC žurnalistas Kijeve teigia, kad nėra jokio ženklo, rodančio, kad protestai prieš vyriausybę Ukrainos sostinėje ir kituose šalies miestuose artėtų prie pabaigos. Anot jo, įvykiai susiję su vienu iš opozicijos aktyvistų Dmitrijaus Bulatovo dingimu ir atsiradimu sukėlė paniką ir pasipiktinimą.
Šalies vadovės patarėja atkreipė dėmesį, kad tai nėra pirma Prezidentūros erdvių atvėrimo iniciatyva. Prezidentūroje rengiamos parodos, paskaitos, koncertai, šiltuoju metų laiku lankytojai gali apžiūrėti Prezidentūros kiemą ir parką, rengiamos ekskursijos.
JAV valstybės sekretorius J. Kerry šeštadienį paragino siekti „transatlantinio atgimimo“ - kad Jungtinės Valstijos ir Europa kartu reaguotų į bendras grėsmes, pradedant karais ir skurdu, baigiant klimato pokyčiais.
„Kad atremtų šiandienos iššūkius tiek arti, tiek toli, Amerikai reikia stiprios Europos, o Europai reikia įsipareigojusios, įsitraukusios Amerikos, - J.Kerry sakė per Vokietijoje vykstančią saugumo konferenciją. - Tai reiškia, kad užsisklendimas nė vienam iš mūsų nėra išeitis. Kai mes eisime kartu, ir kiti prie mūsų prisidės. Tačiau kai to nedarome, savaime suprantama, jog tik nedaugelis yra pasirenę arba nori pasisiūlyti.“
Ukrainos žmonės „kovoja už teisę sietis su partneriais, kurie padės įgyvendinti jų lūkesčius. Ir jie nusprendė, jog tai reiškia, kad jų ateitis neturi būti susieta tik su viena šalimi – ir, žinoma, ne prievarta“, – J.Kerry sakė per Miuncheno saugumo konferenciją.
„Jungtinės Valstijos ir ES palaiko Ukrainos žmones toje kovoje“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas pavadino „kontrproduktyviais“ tvirtinimus, kad Ukraina turi pasirinkti tarp santykių su Rusija ir santykių su likusiu pasauliu.
„Kai (JAV valstybės sekretorius) Johnas Kerry savo kalboje sako, kad Ukraina turi rinktis, su kuo ji – su visu pasauliu ar su viena šalimi, aš iš ko jau ko, bet iš Kerry – patyrusio, išmintingo – panašaus agitavimo nelaukiau“, – pasakė S.Lavrovas per susitikimą su savo kolega iš Ukrainos Leonidu Kožara Miunchene.
Pasak S.Lavrovo, „dabar reikia mažiau lozungų, daugiau rūpintis rezultatais pastangų, kurių ėmėsi Ukrainos vadovybė, kad padėtis pakryptų taikia vaga“.
