Dvejų metų žirafa vardu Marius buvo nušauta ir išskrosta, mėsa publikos akivaizdoje padalinta gabalais ir sušerta zoologijos sodo plėšrūnams. Kopenhagos zoologijos sodo „Facebook“ puslapis užverstas pasipiktinusių ir priblokštų žmonių iš viso pasaulio žinutėmis.
Dauguma nesupranta, kodėl gyvūną reikėjo žudyti, kodėl nebuvo įmanoma rasti kitos išeities. Į visus priekaištus ciniškas zoologijos sodo direktorius ir kiti zoologai turi neatremiamus atsakymus.
Kodėl Marių apskritai reikėjo nužudyti? Nes jis genetiniu požiūriu nebuvo tinkamas daugintis. „Mūsų žirafos – tarptautinės gyvūnų poravimo programos dalis. Jos tikslas – garantuoti sveiką žirafų populiaciją. Tai galima pasiekti tik poruojant žirafas su atitinkama genetine kompozicija, atsižvelgiant į joms skiriamą erdvę. Jeigu žirafos dauginsis, kaip jos tai daro dabar, susidursime su jų pertekliaus problema“, - ciniškai paaiškino savo sprendimą zoologijos sodo direktorius.
Kodėl Marius neatiduotas privatiems augintojams? Paskelbus apie planus nužudyti žirafą, atsirado daugybė privačių asmenų, norinčių ją priglausti ir rūpintis. Kodėl zoologijos sodas neatidavė tiems asmenims „nereikalingo“ gyvūno? Pasirodo, iš žmogiškumo! Danų mokslininkai tvirtina, kad „žirafoms, kol jos gyvos, garantuojamas geras gyvenimas - bet kuriuo atveju, geresnis, nei privačiomis sąlygomis“.
Kodėl nebuvo galima Mariaus tiesiog iškastruoti? Tai atrodo logiškas žingsnis, jeigu gyvūnas netinkamas veisimui – taip užkertamas kelias jam skleisti savo „netinkamus“ genus, tačiau išsaugoma gyvybė. Bet kam saugoti nevertingo padaro gyvybę? „Likęs gyvas, net ir sterlizuotas, jis vis vien užimtų vietą, atimdamas ją iš genetiškai vertingesnių žirafų“, - aiškina B.Holstas.
Kodėl Marius nebuvo atiduotas kitam zoologijos sodui – pavyzdžiui, Jorkšyro? Pasirodo, tai uždraudė Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA). Pasak jos direktorės Lesley Dickie, Jorkšyro zoologijos sodas yra asociacijos narys ir dalyvauja toje pačioje gyvūnų poravimo programoje. O į programoje nedalyvaujantį ir asociacijai nepriklausantį zoologijos sodą Mariaus nebuvo galima atiduoti, nes jie neatitinka aukštų zoologijos sodams keliamų standartų – kitaip tariant, ten žirafai nebūtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Kodėl nebuvo galima grąžinti Mariaus į Afriką? Galbūt jam būtų pavykę pritapti laukinės gamtos parke, natūralioje žirafoms aplinkoje. L.Dickie tvirtina, kad žirafa nebūtų ištvėrusi daug tūkstančių kilometrų kelionės sukelto streso.
Kodėl Marius buvo ne užmigdytas, o nušautas? Didelį pasipiktinimą sukėlė ne tik pats žirafos nužudymo faktas, bet ir būdas – ji buvo nušauta, užuot tai padarius humaniškiau – užmigdant. Zoologijos sodas tvirtina, kad nušauti nuspręsta tam, kad nuodais nebūtų sugadinta mėsa, kurią po to galima sušerti plėšrūnams. „Niekada neišmestume 200 kg geros mėsos“, - aiškina B.Holstas. Mėsa kaip mėsa – ar karvės, ar antilopės, ar žirafos – ji tinkama šerti liūtams ir tigrams.
Kodėl buvo leista procedūrą stebėti vaikams? Ar jie neverkė? „Priešingai, - atsakė B.Holstas. - Minia sutiko visą procedūrą su entuziazmu. Vaikai susidomėję mums uždavinėjo klausimus“. Zoologijos sodo vadovas tvirtina, kad vaikai stebėjo tik žirafos išmėsinėjimą – ji buvo nušauta žiūrovams nematant.
Pažymėtina, kad lygiai tokie pat ciniškai neatremiami buvo ir Danijos pareigūnų atsakymai, sulaukus priekaištų dėl muitinėje užmigdytų iš Lietuvos vežtų šuniukų. Kadangi šuniukai buvo keliomis dienomis per maži, nei numato įstatymas, nuspręsta juos visus nužudyti.
