O Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius siekė prieš mitinguotojus Kijeve panaudoti kariuomenę. „Tą patį jis norėjo padaryti ir 2004 metais, tačiau jį sustabdė“, – rašė socialiniame tinkle Švedijos diplomatijos vadovas.
JAV ir Rusijos lyderiai kalbėjosi telefonu penktadienį, kai Ukrainos
prezidentas Viktoras Janukovyčius ir opozicijos lyderiai jau buvo
pasirašę taikos susitarimą, tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES).
„Jie sutarė, kad šiandien (penktadienį) pasiekta sutartis
turi būti įgyvendinta greitai; jog labai svarbu paraginti visas
šalis susilaikyti nuo smurto; kad tai yra reali taikios išeities
galimybė“, – vienas aukštos rango JAV Valstybės departamento
pareigūnas sakė žurnalistams per konferencinį pokalbį.
Baltieji rūmai nurodė, kad minėtos sutarties detalės atitinka
punktus, kuriuos siūlė Jungtinės Valstijos – sumažinti įtampą
ir sustabdyti smurtą, pakeisti konstituciją, suformuoti koalicinę
vyriausybę ir paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Tačiau Valstybės departamento pareigūnas perspėjo, kad šitas
susitarimas tebėra „labai, labai trapus“ ir kad Ukrainai reikės
tarptautinio palaikymo.
„Dėl to buvo labai sunku susitarti, o opozicijai dar bus labai
sunku susitarti su žmonėmis gatvėse. Ir ne menkiausia priežastis
– siaubingas, siaubingas smurtas pastarosiomis dviem dienomis“,
– pažymėjo pareigūnas.
V.Putinas irgi pabrėžė, kad padėtis Ukrainoje labai netvari,
ir teigė, kad „radikalieji“ vyriausybės oponentai potencialiai
kelia grėsmę pasiektam susitarimui.
Rusijos lyderis „pažymėjo būtinybę skubiai imtis priemonių
padėčiai stabilizuoti, akcentuodamas, jog svarbu dirbti su
radikaliąja opozicija, kuri atvedė konfrontaciją Ukrainoje iki itin
pavojingo taško“, sakoma trumpame Kremliaus pranešime.
Rusija pareiškė, kad Vakarų šalims tenka dalis kaltės dėl
kraujo praliejimo, nes jos drąsino ekstremistines opozicijos
grupuotes, nesugebėdamos pasmerkti jų veiksmų.