Kaip rodo oficialūs duomenys, nė vienas žmogus nemirė nuo
tiesioginio spinduliuotės poveikio, kai 9 balų žemės drebėjimo
sukeltas cunamis smogė Fukušimos atominei jėgainei 2011 metų
kovą, sugadindamas jos aušinimo sistemas, dėl ko vėliau išsilydė
reaktorių šerdys.
Tačiau keli Fukušimos prefektūros gyventojai nusižudė,
baimindamiesi apšvitos, dar keli mirė per evakuaciją. Kaip rodo
praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys, iš viso 1 656
prefektūros gyventojai mirė nuo streso ir kitokių sveikatos
sutrikimų, susijusių su katastrofa atominėje elektrinėje.
„Esama daug šios avarijos aukų, tačiau nė vieno (apkaltinto)
kaltininko“, – pagrindinė mitingo organizatorė – 61 metų
Ruiko Muto – sakė protestuotojams, demonstruodama tos krizės
paveikto Kavaučio kaimo nuotrauką.
„Esame pasiryžę toliau pasakoti apie savo patirtį kaip
nukentėjusieji, siekdami tiesos apie šią avariją, ir norime
užkirsti kelią tokių avarijų pasikartojimui ateityje“, –
pridūrė ji.
Dešimtys tūkstančių žmonių iki šiol negali grįžti į savo
namus, esančius netoli elektrinės, kai mokslininkai perspėja, kad
kai kurios vietovės bus netinkamos gyventi žmonėms labai ilgai.
„Augindavau ekologiškus ryžius ... Tačiau nebegalėsiu to
daryti, nes vartotojai susirūpinę dėl radioaktyviosios taršos“,
– 45 metų ūkininkas Kazuo Nakamura (Kadzuo Nakamura) ir Korijamos
miesto Fukušimos prefektūroje sakė mitingo dalyviams.
„Noriu, kad (Fukušimos elektrinę valdančios bendrovės) TEPCO
pareigūnai ir centrinės vyriausybės pareigūnai valgytų
Fukušimoje užaugintus ryžius!“ – sušuko jis, išprovokuodamas
plojimus.
Vienoje parlamentinės komisijos ataskaitoje Fukušimos avarija
įvardijama kaip žmogaus veiklos sukelta krizė, kurią nulėmė
japonams būdinga „refleksinio paklusnumo“ kultūra, o ne vien
elektrinę nuniokojęs cunamis.
BAUDŽIAMASIS IEŠKINYS
Apie 15 tūkst. žmonių, kurių namai ir ūkiai nukentėjo nuo
radioaktyvių teršalų, pasklidusių iš nuniokotos elektrinės, 2012
metais pateikė ieškinį, prašydami iškelti baudžiamąją bylą
Japonijos vyriausybei ir TEPCO pareigūnams.
Tačiau prokurorai pernai rugsėjį nusprendė nepateikti jokių
kaltinimų dėl aplaidumo, sukėlusio branduolinę katastrofą.
Aktyvistai iškart apskundė tą sprendimą Prokuratūros tyrimų
komitetui, kuris turi teisę įpareigoti iškelti bylą
kaltinamiesiems.