Kaip rodo oficialūs duomenys, nė vienas žmogus nemirė nuo tiesioginio spinduliuotės poveikio, kai 9 balų žemės drebėjimo sukeltas cunamis smogė Fukušimos atominei jėgainei 2011 metų kovą, sugadindamas jos aušinimo sistemas, dėl ko vėliau išsilydė reaktorių šerdys.
Tačiau keli Fukušimos prefektūros gyventojai nusižudė, baimindamiesi apšvitos, dar keli mirė per evakuaciją. Kaip rodo praėjusią savaitę paskelbti oficialūs duomenys, iš viso 1 656 prefektūros gyventojai mirė nuo streso ir kitokių sveikatos sutrikimų, susijusių su katastrofa atominėje elektrinėje.
„Esama daug šios avarijos aukų, tačiau nė vieno (apkaltinto) kaltininko“, – pagrindinė mitingo organizatorė – 61 metų Ruiko Muto – sakė protestuotojams, demonstruodama tos krizės paveikto Kavaučio kaimo nuotrauką.
„Esame pasiryžę toliau pasakoti apie savo patirtį kaip nukentėjusieji, siekdami tiesos apie šią avariją, ir norime užkirsti kelią tokių avarijų pasikartojimui ateityje“, – pridūrė ji.
Dešimtys tūkstančių žmonių iki šiol negali grįžti į savo namus, esančius netoli elektrinės, kai mokslininkai perspėja, kad kai kurios vietovės bus netinkamos gyventi žmonėms labai ilgai.
„Augindavau ekologiškus ryžius ... Tačiau nebegalėsiu to daryti, nes vartotojai susirūpinę dėl radioaktyviosios taršos“, – 45 metų ūkininkas Kazuo Nakamura (Kadzuo Nakamura) ir Korijamos miesto Fukušimos prefektūroje sakė mitingo dalyviams.
„Noriu, kad (Fukušimos elektrinę valdančios bendrovės) TEPCO pareigūnai ir centrinės vyriausybės pareigūnai valgytų Fukušimoje užaugintus ryžius!“ – sušuko jis, išprovokuodamas plojimus.
Vienoje parlamentinės komisijos ataskaitoje Fukušimos avarija įvardijama kaip žmogaus veiklos sukelta krizė, kurią nulėmė japonams būdinga „refleksinio paklusnumo“ kultūra, o ne vien elektrinę nuniokojęs cunamis.
BAUDŽIAMASIS IEŠKINYS
Apie 15 tūkst. žmonių, kurių namai ir ūkiai nukentėjo nuo radioaktyvių teršalų, pasklidusių iš nuniokotos elektrinės, 2012 metais pateikė ieškinį, prašydami iškelti baudžiamąją bylą Japonijos vyriausybei ir TEPCO pareigūnams.
Tačiau prokurorai pernai rugsėjį nusprendė nepateikti jokių kaltinimų dėl aplaidumo, sukėlusio branduolinę katastrofą.
Aktyvistai iškart apskundė tą sprendimą Prokuratūros tyrimų komitetui, kuris turi teisę įpareigoti iškelti bylą kaltinamiesiems.
