Lyg prieš karą: Rusija ruošiasi atšaukt ambasadorių Amerikoje

Amerikos prezidento Baracko Obamos pareiškimai, kad Rusija brangiai sumokės už savo politiką Ukrainos krizės atžvilgiu, esą yra tiesioginiai grasinimai Maskvai.

„Vakar iš įvairių žiniasklaidos šaltinių sužinojome, kad JAV prezidentas Obama pareiškė, jog Rusija brangiai sumokės už savo politiką“, – Federacijos Tarybos pirmininkės pavaduotojas Jurijus Vorobjovas sakė nepaprastajame aukštųjų rūmų posėdyje.

„Jeigu mes nepriimsime atitinkamo sprendimo, kad patenkintume prezidento kreipimąsi dėl Rusijos pajėgų panaudojimo Kryme, tai virs tragedija Ukrainos liaudžiai. Aš manau, kad tie JAV prezidento žodžiai – tiesioginis grasinimas. Jis peržengė raudonąją liniją, jis įžeidė rusų liaudį“, – kalbėjo J.Vorobjovas.

Komentuodama B.Obamos komentarus dėl padėties Ukrainoje, Valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininkė Irina Jarovaja pareiškė, kad juose nuskambėjo „grasinimai Rusijos adresu“.

Pasak jos, B.Obamos pareiškimas „visiškai demaskavo JAV politiką, grindžiamą šiurkščiu kišimusi į kitų šalių suverenias teises ir agresyviu savų interesų primetinėjimu“. 

Tuo tarpu Rusija esą siekia apsaugoti Ukrainoje esančių Rusijos piliečių gyvybes ir „apginti konstitucinę santvarką“ Ukrainoje, pažymėjo I.Jarovaja. 

„Mes ne kartą perspėjome tarptautinę bendruomenę ir JAV, kad neleistina kištis į Ukrainos vidaus reikalus. Tai, kad kai kuriems Europos ir JAV politikams tenka tiesioginė atsakomybė dėl krizę Ukrainoje, kraujo praliejimą ir smurtinį perversmą, yra akivaizdu“, – teigė ji. 

„Mums žinoma, kad Maidano kovotojai, kurie veikė Kijeve, buvo ruošiami Lietuvoje ir Lenkijoje. Dabar jie savo veiksmais nori išplėsti savo įtaką į rytinius Ukrainos rajonus ir Krymą“, – pridūrė jis.

Lietuvos diplomatai neliko skolingi. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Rusijos sprendimai dėl situacijos Kryme, jos karinių pajėgų veiksmai šiame Ukrainos regione yra kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.

„Tai yra dar didesnė eskalacija, ir jei galima kažkiek suprasti norą apsaugoti papildomai karinę jūrų pajėgų bazę, bet kai kariškiai patruliuoja visoje Krymo teritorijoje, perimama objektų apsauga, pasienio kontrolė, tai yra iš tikrųjų jau okupacija ir kėsinimasis į šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Reakcija į tai turi būti adekvati ir žinoma operatyvi, „ - šeštadienį sakė L.Linkevičius.

Ministras kartojo, jog svarbiausia šiuo metu pasistengti pasiekti, kad atsirastų tarptautinė stebėjimo, tarpininkavimo misija sprendžiant krizę Ukrainoje. 

„Nes matome, kad Rusija atsisako kalbėtis su Ukraina, kaip nebūtų gaila, nedalyvauja jokiose diskusijose ir konsultacijose, todėl labai sudėtinga kažką konstruktyvaus pasiekti“, - teigė L.Linkevičius. 

Apie tai, kad karinę galią Kryme demonstruojanti Rusija atsisako ir tiesioginių konsultacijų su Ukraina, ir trišalių konsultacijų su JAV bei Jungtine Karalyste, kurias krizės atveju numato tarptautiniai susitarimai, Lietuvos ministrą šeštadienį informavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia. 

Pasak L.Linkevičiaus, pirmadienį dėl situacijos Kryme bus šaukiamas NATO Tarybos posėdis, taip pat pirmadienį Briuselyje vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis.

Lietuvos diplomatijos vadovas šeštadienį taip pat paragino šaukti ir NATO - Rusijos tarybos posėdį. Savo Twitter paskyroje ministras nurodė, jog svarbu vertinti situaciją Ukrainoje NATO sutarties 4 - ojo straipsnio kontekste. 

Šiaurės Atlanto sutarties 4 - asis straipsnis numato NATO sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. 

„NATO sutarties 4 straipsnis daugiausia skirtas valstybėms narėms konsultuotis, bet kadangi mes kalbame apie regiono, Europos saugumą, tai reiktų pripažinti, kad ir partneriai turi galimybę konsultuotis, kai yra krizė. Jie turi tokius pačius mechanizmus, todel ir NATO - Ukrainos posėdis irgi galėtų vykti pagal tam tikrus susitarimus“, - sakė ministras.  

Ragina atšaukti Lietuvos ambasadorių

Seimo pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Petras Auštrevičius ragina Užsienio reikalų ministeriją reaguojant į įvykius Kryme atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Rusijoje Renatą Norkų. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad bus svarstomos visos galimybės ir įmanomi sprendimai vertinant krizę Kryme. 

„Reikia atšaukti Lietuvos ambasadorių iš Maskvos konsultacijoms. Tai kas dabar vyksta, matant Rusijos sprendimus dėl Ukrainos, tai reikalauja labai atsakingo požiūrio“, - šeštadienį sakė P.Auštrevičius. 

„Svarstysime visas galimybes, kokios reikalingos ir bus būtinos, ir priimsime sprendimus, kai reikės“, - parlamentaro siūlymą komentavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

„Žinoma, tas atšaukimas turėtų ir politinę potekstę. Reikalai per daug rimti, kad vaidintume, jog nieko nevyksta ir kad galima paprasta komunikacija kažką daryti. Manau, kad mums laikas imtis visų įmanomų priemonių, o šis žingsnis ir būtų viena tokių priemonių“, - tvirtino opozicinei parlamento frakcijai priklausantis P.Auštrevičius. 

Rusijos Federacijos Taryba šeštadienį patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant, kaip teigiama nutarime, apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.