Vašingtonas žada atsakomuosius veiksmus, jei Rusija puls Ukrainą

Šeštadienio naktį įvyko Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinis posėdis. Ukrainos ir Rusijos diplomatų žodžių mūšis vyko panašiai, kaip klostosi dabartinė situacija Kryme. Ukrainietis Jurijus Sergejevas šaltai išdėstė savo poziciją ir argumentus, o jo kolega iš Rusijos Vitalijus Čiurkinas emocingai žėrė kaltinimus ir keistus teiginius.

J.Sergejevas pažymėjo, kad nors V.Putinas aukštųjų parlamento rūmų pritarimą gavo tik šeštadienio popietę, tačiau rusų kariai - jau pusiasalyje. Ir jų skaičius auga kiekvieną valandą.

Jis teigė, kad šiuo metu Krymo regione jau yra apie 15 tūkst. Rusijos karių. Tokie duomenys nėra patvirtinti, tačiau apie tai anksčiau skelbė BBC.

Rusijos JT ambasadorius V.Čiurkinas savo kalbą pradėjo lyg žodžių kulkosvaidžiu šaudydamas į oponentą ir visus Vakarų šalių atstovus. Jis sakė, kad ši krizė apskritai neturėjo prasidėti, o dėl to kalti vakariečiai: „Turiu klausimą: kodėl šios gatvės demonstracijos turi būti stimuliuojamos užsienio ir Europos Sąjungos žmonių? Kodėl jie padėjo iškilti opozicijos lyderiams? Kodėl taip brutaliai buvo pažeidinėjamas Ukrainos suverenitetas?“.

Diplomatas tikino, kad opozicijos politikai, vasario 25-ąją pasirašę taikos susitarimą su nuverstuoju prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, žadėjo, kad ginkluota kova baigsis. Rusijos diplomatas įsitikinęs, kad naujieji Ukrainos valdžios politikai nesilaikė to susitarimo. Tačiau nepaaiškino, kokia ginkluota kova vyko po taikos sutarties.

„Mums reikia atriboti radikalus, kijeviečiai turi atsiriboti nuo radikalų“, - emocingai kalbėjo V.Čiurkinas.

Jis teigė, kad būdas išlipti iš šios situacijos ir išlaikyti „šaltas galvas“, ir išlaikyti konstitucinį kelią - grįžti prie vasario 25 dienos susitarimo ir įsteigti „nacionalinės vienybės“ vyriausybę. Kitaip tariant, tokią, kuri būti arba prorusiška, arba ministrų kabinete būtų bent Rusijai palankių ministrų.

Amerikos ambasadorė JT Samantha Power atsakė Rusijai: „Veiksmai kalba garsiau už žodžius. Rusijos Dūma šį rytą leido Rusijai naudoti jėgą Ukrainoje. Tai pavojinga ir destabilizuoja padėtį. Laikas baigti Rusijos intervenciją Ukrainoje. Mes gerbiame Ukrainos naujosios vyriausybės norą bendradarbiauti tokio priešiškumo akivaizdoje.“

V.Putiną remianti stačiatikių Bažnyčia Rusijos sprendimą pasiųsti karius į Krymą pavadino „taikdariška misija". "Mes tikimės, kad Rusijos karių misija, kuria siekiama apginti laisvę ir kultūrinį savitumą, nesulauks smurtinio pasipriešinimo, kuris gali nuvesti į didelio masto karinius įsipareigojimus", - teigiama Bažnyčios pranešime.

JAV prezidentas  šeštadienį per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Maskva pažeidė tarptautinę teisę, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainos teritoriją. 

B.Obama taip pat perspėjo, kad Rusijai gresia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų atsakomieji veiksmai. 

Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ragino V.Putiną atitraukti Rusijos pajėgas į jų bazes Kryme ir perspėjo, jog jeigu Maskva toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę Rusijos „politinę ir ekonominę izoliaciją“. 

Tuo tarpu V.Putinas per tą pokalbį pareiškė, kad Rusija „turi teisę ginti savo ir rusakalbių gyventojų interesus“ Ukrainoje. 

„Atsakydamas į B.Obamos išreikštą susirūpinimą dėl planų potencialiai panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V.Putinas atkreipė dėmesį į provokuojančius ir nusikalstamus ultranacionalistinių elementų veiksmus, iš esmės skatinamus dabartinės valdžios Kijeve“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos prezidentūros pranešimą spaudai. 

„Rusijos prezidentas pabrėžė, jog kyla reali grėsmė Rusijos piliečių, taip pat daugybės tėvynainių, esančių Ukrainos teritorijoje, gyvybei ir sveikatai. V.Putinas pabrėžė, jog jeigu smurtas toliau plėsis į rytinius Ukrainos regionus ir Krymą, Rusija pasilieka teisę ginti savo ir ten gyvenančių rusakalbių interesus“, – pažymėjo Kremliaus spaudos tarnyba.

Amerikos sekretorius Johnas Kerry šeštadienį pareiškė Maskvai, kad ji kelia grėsmę regioninei taikai bei saugumui dislokuodama pajėgas Ukrainoje ir perspėjo dėl „reikšmingo poveikio“ JAV ir Rusijos santykiams. 

„Kol Rusija nežengs nedelsiamų ir konkrečių žingsnių sumažinti įtampos eskalavimą, poveikis JAV ir Rusijos santykiams ir Rusijos tarptautinei reputacijai bus reikšmingas“, - sakė J.Kerry savo pareiškime. 

Jame jis pridūrė, kad Maskvos veiksmai yra „grėsmė taikai ir saugumui tiek Ukrainoje, tiek ir platesniame regione.“ 

Didelį susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje išreiškė ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Jis užsiminė, kad planuoja pasikalbėti su V.Putinu. 

Ukraina prašo apginti jos teritorinį vientisumą

Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į ES, JAV ir NATO apsvarstyti visus įmanomus mechanizmus jos teritoriniam vientisumui apginti. 

„Aš ką tik buvau susitikęs su partneriais iš JAV ir Europos Sąjungos. Mes perdavėme atitinkamus kreipimusi ir laiškus jiems“, - trumpoje spaudos konferencijoje sekmadienį naktį sakė šalies laikinasis diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia. 

„Mes taip pat perdavėme kreipimąsi į NATO prašydami panaudoti visas galimybes apginti Ukrainos vientisumą ir suverenumą, apginti Ukrainos žmones ir apginti Ukrainos teritorijoje esančius branduolinius objektus“, - sakė jis. 

CNN praneša, jog Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas telefonu kalbėjosi su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu.  Skambučio iniciatorius buvo D.Medvedevas, kuris A.Jaceniukui sakė, jog pasilieka teisę ginti Krymo žmones.

Tuo metu Ukrainos vyriausybė nurodė, jog sprendimas rengti Kryme referendumą dėl platesnės autonomijos yra nelegetimus. Ministrų kabinetas taip pat atnaujino pernai nutrauktą pasiruošimą Ukrainos ir ES asociacijos sutarties pasirašymui.

Sekmadienį - NATO pasitarimas

NATO sekmadienį 14 val. Lietuvos laiku surengs pasitarimą dėl besivystančios Ukrainos krizės. Tai šeštadienį paskelbė Aljanso vadovas. 

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje nurodė, kad sušauks 28 Aljanso šalių ambasadorius į nepaprastąjį pasitarimą Briuselyje dėl „itin sunkios padėties Ukrainoje“. 

„NATO sąjungininkai glaudžiai koordinuoja veiksmus dėl itin sunkios padėties Ukrainoje. Šiaurės Atlanto Taryba susitiks ryto, po to vyks NATO ir Ukrainos komisijos“ posėdis, rašė jis. 

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad paprašė ateinančią savaitę surengti ministrų lygio NATO susitikimą dėl Ukrainos. 

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis anksčiau pareiškė, kad jo šalis „gali jausti grėsmę dėl potencialios Rusijos karinės intervencijos“ kaimyninėje Ukrainoje. 

NATO susitikimas sekmadienį vyks likus parai iki nepaprastųjų derybų Briuselyje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrų ministrų. 

ES.išorės politikos vadovė Catherine Ashton paragino Rusiją susilaikyti nuo savo pajėgų dislokavimo Ukrainoje ir pabrėžė, kad Maskva turi laikytis tarptautinės teisės. 

Bet koks pajėgų judėjimas arba dislokavimas turėtų atitikti tarptautinės teisės normas ir įsipareigojimus, „ypač pagal JT JungtiniųTautų Chartiją ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) galutinį aktą, 1994-ųjų Budapešto memorandumą, taip pat dvišales sutartis, tokias kaip reguliuojanti Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokavimą“, sakoma C.Ashton pranešime.

JAV, Kanada, Prancūzija grasina nedalyvauti G-8 viršūnių susitikime Rusijoje 

Kanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį pagrasino prisidėti prie Vašingtono ir nedalyvauti birželį Rusijoje įvyksiančiame Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime, dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, ir atšaukė savo ambasadorių Maskvoje. 

Rusijos parlamento sprendimas leisti Vladimirui Putinui siųsti karius į kaimyninę Ukrainą sukėlė tarptautinį triukšmą. 

„Prisidedame prie savo sąjungininkų ir griežčiausiais žodžiais smerkiame prezidento Putino karinę intervenciją Ukrainoje“, - sakoma S.Harperio pareiškime. 

„Šie veiksmai aiškiai pažeidžia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Jie taip pat pažeidžia Rusijos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, - sakoma jame. 

JAV pareigūnai perspėjo, kad prezidentas Barackas Obama ir Europos lyderiai tikriausiai nepasirodys G-8 viršūnių susitikime Juodosios jūros kurorte Sočyje, jeigu nebus išspręsta Ukrainos krizė. 

Otava taip pat parėmė JAV raginimus Ukrainoje nedelsiant dislokuoti tarptautinius stebėtojus iš Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO), sakė S.Harperis. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pritarė JAV ir Kanados pozicijai dėl G8 suvažiavimo. Diplomatas mano, kad  sustabdyti pasiruošimą G8 turėtų ir Prancūzija. Anot L.Fabiuso, Prancūzija smerkia Rusijos vykdomą karinį padėties Ukrainoje eskalavimą. Paryžius pažymėjo, kad Maskva privalo suprasti, jog jos sprendimai turės kainą.   Ankara dės visas pastangas, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje 

Ankara dės visas pastangas tam, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. 

„Turkija padarys viską, ką gali, dėl Krymo ateities teritoriškai vientisoje Ukrainoje“, - parašė jis paskyroje „Twitter“.

Tokį pareiškimą jis padarė po to, kai šeštadienį Aukščiausioji Dūma suteikė leidimą įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į krizės krečiamą Krymą.