2000-2012 metais dėl potvynių patiriama žala vidutiniškai
siekdavo 4,9 mlrd. eurų, o 2013 metais pakilo iki 12 mlrd. eurų,
nurodoma tyrime.
Išlaidos iki 2050 metų padidės maždaug dviem trečdaliais dėl
kylančios rizikos, kad potvynių zonose gali būti sugadintas
nekilnojamasis turtas, taip pat suma padidės maždaug 33 proc. dėl
klimato kaitos didinamo kritulių kiekio.
Tokie potvyniai, kokie vyko 2013 metais, gali ateityje kilti statistiškai kas 16 metų.
Tiesa, iki 2050-ųjų jie padažnės ir specialistai pradės jų tikėtis
kas 10 metų, įspėjama tyrime.
Ekspertų pateikiami klimato pokyčių simuliacijos duomenys rodo,
kad per XXI amžių visame pasaulyje vidutinė temperatūra pakils
maždaug 2,8 laipsnio.
Klimatas paveiks ir socialinius bei ekonominius faktorius: kils
nekilnojamojo turto kainos, gyvenamieji rajonai vis labiau plėsis
ir nuo potvynių kenčiančiuose regionuose. ES dėl šios priežasties
turės imtis priemonių, kurios užkirstų kelią nelaimėms, taip pat
turės tinkamai reaguoti šioms kilus.
„Jeigu plūsta upės centrinėje Europoje, greičiausiai jų lygis
kils ir rytinėje regiono dalyje“, - kalbėjo „International
Institute for Applied Systems Analysis“ specialistas Stefanas
Hochraineris-Stingleris (Stefan Hochrainer-Stigler).