2000-2012 metais dėl potvynių patiriama žala vidutiniškai siekdavo 4,9 mlrd. eurų, o 2013 metais pakilo iki 12 mlrd. eurų, nurodoma tyrime.
Išlaidos iki 2050 metų padidės maždaug dviem trečdaliais dėl kylančios rizikos, kad potvynių zonose gali būti sugadintas nekilnojamasis turtas, taip pat suma padidės maždaug 33 proc. dėl klimato kaitos didinamo kritulių kiekio.
Tokie potvyniai, kokie vyko 2013 metais, gali ateityje kilti statistiškai kas 16 metų. Tiesa, iki 2050-ųjų jie padažnės ir specialistai pradės jų tikėtis kas 10 metų, įspėjama tyrime.
Ekspertų pateikiami klimato pokyčių simuliacijos duomenys rodo, kad per XXI amžių visame pasaulyje vidutinė temperatūra pakils maždaug 2,8 laipsnio.
Klimatas paveiks ir socialinius bei ekonominius faktorius: kils nekilnojamojo turto kainos, gyvenamieji rajonai vis labiau plėsis ir nuo potvynių kenčiančiuose regionuose. ES dėl šios priežasties turės imtis priemonių, kurios užkirstų kelią nelaimėms, taip pat turės tinkamai reaguoti šioms kilus.
„Jeigu plūsta upės centrinėje Europoje, greičiausiai jų lygis kils ir rytinėje regiono dalyje“, - kalbėjo „International Institute for Applied Systems Analysis“ specialistas Stefanas Hochraineris-Stingleris (Stefan Hochrainer-Stigler).
