V.Janukovyčius paprašė V.Putino panaudoti kariuomenę

Rusijos kariai ir kariniai lėktuvai plūsta į Krymą, pažeisdami dvišalius susitarimus. 

Per pastarąją parą šiame Juodosios jūros pusiasalyje nusileido 10 Rusijos atakos sraigtasparnių ir aštuoni kariniai transporto lėktuvai, sakoma Ukrainos sienos apsaugos tarnybos pranešime. Be to, keturi naujai atplaukę Rusijos karo laivai nuo šeštadienio stovi Sevastopolio uoste.

23 val. 20 min. Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čirkinas pranešė, kad nušalintasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino panaudoti karines pajėgas, kad Ukrainoje būtų „atkurta tvarka“.

„Kaip teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas, kreipiuosi į prezidentą V.Putiną prašydamas panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad Ukrainos teritorijoje būtų atkurta įstatymų viršenybė“, – V.Janukovyčiaus pranešimą per JT Saugumo Tarybos susitikimą citavo V.Čirkinas. Pasak Rusijos atstovo, šio kreipimosi data – 2014 metų kovo 1 diena.

21 val. 50 min. Pranešta, kad į Krymą per pasienio punktą Kerčėje prasibrovė du mikroautobusai ir trys sunkvežimiai, pilni ginkluotų asmenų. Apie šį pažeidimą pranešė Ukrainos pasienio tarnyba.

21 val. 33 min. Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas teigia, kad šiuo metu Ukrainos teritorijoje yra apie 16 tūkstančių Rusijos karių. Jo teigimu, iš Rusijos į Ukrainą neseniai buvo perkelta 5,5 tūkstančio specialiosios paskirties pajėgų karių.

20 val. 37 min. Sevastopolyje esantys Ukrainos oro pajėgų pilotai atsisako pasiduoti Rusijai.

20 val. 30 min. Ukrainos žiniasklaida rašo, kad Rusijos kariai toliau atima šaunamuosius ginklus ir radiotechniką iš pusiasalyje dislokuotų Ukrainos pajėgų. Baiminamasi, konfiskuoti ginklai nebus padėti į rusų ginklų sandėlius, o bus išdalinti aršioms prorusiškų pažiūrų grupuotėms ir vietos kriminalinio pasaulio veikėjams, kurių užduotis – išprovokuoti išpuolį prieš Rusijos kariuomenę.

Anot ukrainiečių, po išpuolių tokie „titūškos“ paliks automatus nusikaltimo vietoje, kad pagal jų numerius būtų lengva įrodyti, jog ginklai priklauso Ukrainos kariams ir apkaltinti išpuoliu.

20 val. 05 min. Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad dėl Rusijos karių veiksmų Kryme iškelta baudžiamoji byla.

19 val. 55 min. JAV viceprezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos – tai jis padarė pirmadienį paskambinęs Rusijos ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui, pranešė Baltieji rūmai.

„Viceprezidentas paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas, palaikyti skubų tarptautinių stebėtojų dislokavimą Ukrainoje ir pradėti prasmingą politinį dialogą su Ukrainos vyriausybe“, – sakoma pirmadienį Baltųjų rūmų skelbiamame pranešime.

D.Medvedevas „pareiškė, kad būtina apginti visų Ukrainos piliečių interesus, taip pat ir Krymo gyventojų bei Rusijos piliečių, esančių Ukrainoje“, pranešė premjero atstovė spaudai Natalija Timakova.

19 val. 17 val. Portalas zn.ua praneša, kad į pasienį su Ukraina, netoli Charkovo, Lugansko ir Donecko sričių, Rusija pasiuntė karinės technikos. Ukrainos pasieniečiai pastebėjo, kad iš Rusijos pusės, maždaug už 1,5-2 kilometrai nuo sienos pasirodė karinė technika – šarvuočiai 5 BTR, du sunkvežimiai „Ural“ ir lauko virtuvė. Anot ukrainiečių, Rusijos pareigūnai apribojo vietos gyventojų judėjimą pasienio zonoje.

Vienoje iš Rusijos Voronežo srities, kuri ribojasi su Ukraina, geležinkelio stočių pastebėti 9 ešalonai su karine technika. Ši technika buvo iškrauta.

18 val. 47 val. Nors ultimatumas paskelbtas, Rusijos parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas aiškina, kad nėra reikalo pasinaudoti Rusijos „teise“ pradėti karinius veiksmus Ukrainoje.

„Federacijos Tarybos (aukštųjų rūmų) sprendimas tik suteikia teisę ir šia teise galima pasinaudoti būtinu atveju. Bet šiuo metu tai nėra būtina“, – sakė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas valstybinei televizijai pridurdamas, kad jis net nenori tarti žodžio „karas“.

„Federacijos Tarybos priimtas nutarimas kol kas tiesiog suteikia teisę, šia teise galima pasinaudoti tuo atveju, jeigu bus būtina, o kol kas būtinybės nėra“, – kalbėjo S.Naryšinas interviu televizijai „Rosiya 24“. Atsakydamas į klausimą, ar mato galimybę išspręsti Ukrainos krizę politinio dialogo keliu, S.Naryškinas atsakė : „Žinoma“.

18 val. Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas nurodė Kryme dislokuotoms ukrainiečių pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto vietos laiku, arba laukti karinių veiksmų, informavo naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje.

Pasak pranešimo, šį ultimatumą paskelbė laivyno vadas Aleksandras Vitko.

Nei Ukrainos gynybos ministerija, nei bazę rusų pajėgų kontroliuojamame Kryme turintis Rusijos Juodosios jūros laivynas, šio pranešimo oficialiai dar nepatvirtino.

„Jeigu jie nepasiduos iki rytdienos 5 val., bus pradėta tikra ataka prieš (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų dalinius ir divizijas Kryme“, – sakė šaltinis ministerijoje.

17 val. 35 min. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienio vakarą pradės siųsti savo stebėtojų grupes į Ukrainą, tačiau Rusijos prieštaravimai reiškia, kad organizacijai dar teks susitarti dėl visavertės misijos šioje šalyje, pranešė aukšto rango JAV diplomatė Europoje. 

„Šiandien buvo pranešta, kad ESBO šį vakarą pradės siųsti į Ukrainą savo stebėtojus, kurie galės pateikti neutralių faktų ir tikrą vietos įvykių įvertinimą“, – sakė JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland  žurnalistams Vienoje. 

Kalbėdama specialaus ESBO susitikimo užkulisiuose V.Nuland išreiškė viltį, kad toms „priešakinėms grupėms“ bus „leista vykti į Krymą, kur jų reikia labiausiai, taip pat į pagrindinius miestus Ukrainos rytuose“. 

ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras pareiškė, kad šiuo metu į krizės ištiktą šalį vyksta dar trys papildomi darbuotojai. 

ESBO 57 šalių narių atstovai dar turi sutarti, ar pradės visavertę stebėtojų misiją Ukrainoje, kaip nori Vašingtonas ir kitos šalys, sakė V.Nuland. 

Tuo tarpu Rusijos atstovas ESBO Andrejus Kelinas pareiškė, kad stebėjimo misijos ne visada buvo geras dalykas. 

Kosove stebėtojai „prisidėjo prie padėties pablogėjimo“, o Pietų Osetijoje jie „apsunkino padėtį“, sakė A.Kelinas žurnalistams susitikimo užkulisiuose. 

Pasak V.Nuland, visavertė stebėjimo misija „pirmiausiai ir labiausiai gali vykti į Krymą, kad sumažintų įtampą ir suteiktų progą Rusijos Federacijai pasitraukti, jeigu ji taip nuspręstų“. 

Rusija „gali atitraukti savo pajėgas atgal į bazę ir jas pakeisti nepriklausomais ESBO ir JT stebėtojais... (Rusija) turi priimti 21-ojo amžiaus sprendimą“, – kalbėjo V.Nuland. 

Sekmadienį JAV ambasadorius Danielis Baeras pareiškė, kad ESBO savo stebėtojų misiją į Ukrainą turėtų siųsti „nedelsiant“. 

Pasak jo, ESBO „turėtų priimti sprendimą šiandien ir nedelsdama pradėtų planuoti ir ruoštis stebėsenos misijai“. 

D.Baeras nurodė, kad toks žingsnis leistų „stebėti ir užkirsti kelią konfliktui; užtikrinti mažumų žmogaus teisių apsaugą; užkirsti kelią pasienio konfliktui; skatinti gerbti teritorinį vientisumą; taip pat palaikyti taiką, stabilumą ir saugumą tame regione“. 

Visa tai sekė po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno sekmadienį paskelbto raginimo siųsti į Ukrainą tarptautinius stebėtojus JT Saugumo Tarybos arba ESBO įgaliojimu. 

Vienoje taip pat kalbėtai apie „kontaktinės grupės“ sudarymą Ukrainoje, – šią idėją iškėlė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir, anot Berlyno, jai pritarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šia grupę, matyt galėtų remti ESBO. 

Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO, pritarė šiai idėjai. 

„Raginu Ukrainos vyriausybę pakviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą įkurti misiją, kuri įvertintų ankstesnius (įvykius) ir ... Ukrainoje vykstančių incidentų aplinkybes“, – sakė jis. 

Anot jo, tai būtų „platforma koordinavimui ir informacijos apie tarptautinę paramą mainams“ ir ESBO kaip tik „labai tinka“ tokiai misijai. 

ESBO komisarė mažumų klausimais Astrid Thors  pirmadienį yra Kijeve ir ketina vykti į Krymą. 

Dabartinis ESBO pirmininkės Šveicarijos pasiuntinys Timas Guldimannas šį pirmadienį taip pat turėtų atvykti į Ukrainą, apsilankyti Kryme. 

Be to, ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič į Ukrainą atvyks antradienį ir bus ten iki penktadienio. 

ESBO pranešime dar nurodoma, kad ketinama pasiųsit 100 atstovų stebėti, kaip rengiamasi gegužės 25 dieną numatytiems Ukrainos prezidento rinkimams; dar 900 asmenų stebės pačius rinkimus ir balsų skaičiavimą. 

17 val. 25 min. Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Naujasis Rygos teatras (NRT) atšaukė šiais metais visas gastroles Rusijos miestuose. 

Kaip pareiškė NRT vadovybė, Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę ne tik Latvijos saugumui, bet ir viso civilizuoto pasaulio vertybėms. 

NRT ne tik atšaukė visas gastroles Rusijoje, bet ir nedalyvaus teatrų festivaliuose Sankt Peterburge ir Omske, o teatro meno vadovas Alvis Hermanis atsisakė statyti spektaklį Maskvoje. 

Teatro vadovybė taip pat paragino Latvijos kultūros darbuotojus pareikšti savo požiūrį į įvykius Ukrainoje ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais. 

Kaip pabrėžė A.Hermanis, dabartinėje situacijoje neįmanoma neutrali pozicija - kiekvienas Latvijos pilietis turi pasirinkti. 

Režisierius pareiškė atnaujinsiąs bendradarbiavimą su Rusijos teatrais tik tada, kai Maskvos užsienio politika nebekels grėsmės kaimyninėms šalims. 

17 val. 20 min. Žinomas kino režisierius Emiras Kusturica mano, kad Rusija turi apginti Ukrainoje gycenančius rusus ir išgelbėti šalį nuo katastrofos. 

„Deja, Ukraina dabar eina tuo pačiu keliu, kaip ir kadaise Jugoslavija. Ir man dėl to labai gaila. Vyksta tokia pat katastrofa. Manau, kad Rusija turi apginti Ukrainoje gyvenančius rusus”, - pareiškė kino režisierius.

Dabar E.Kusturica su grupe „The No smoking orchestra“ gastroliuoja po Rusijos miestus. Jis planuoja artimiausiu metu surengti gastroles Ukrainoje rusakalbiams gyventojams ir „kitiems mūsų broliams remti”. 

16 val. 05 min.  Rusija pranešė pirmadienį esanti pasiruošusi samdyti Ukrainos milicininkus į tarnybą Rusijos teritorijoje. Maskva jau pradėjo Ukrainos riaušių milicijos „Berkut“ nariams dalinti pasus, skelbia „RIA Novosti“. 

Rusijos vidaus reikalų ministerija, kontroliuojanti šalies policijos pajėgas, pranešė esanti pasiruošusi į tarnybą priimti ukrainiečius, įskaitant milicininkus, kurie išvyko šalį kamuojant neramumams. 

Ukrainiečių milicininkai, norintys tęsti savo tarnybą Rusijoje, turės gauti Rusijos pilietybę, sakoma ministerijos pranešime. 

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė nurodžiusi konsulatui Krymo regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai, paspartinti pasų išdavimo ir pilietybės suteikimo „Berkut“ pareigūnams procedūras. 

Rusų valstybinis televizijos kanalas RT sekmadienį transliavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Berkut“ pareigūnai atsiima naujus pasus. 

Maskvos policija prieš tai informavo, jog yra pasiruošusi įkurti „Berkut“ pareigūnų divizioną bei pasirūpinti jų apgyvendinimu. 

Naujoji vyriausybė Kijeve oficialiai likvidavo „Berkut“ po praėjusį mėnesį vykusių kruvinų susirėmimų su protestuotojais, kada žuvo daugiau nei 80 žmonių, tarp kurių - mažiausiai 17 milicininkų. 

15 val. 55 min. Naktį virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvai du kartus pažeidė Ukrainos oro erdvę, praneša Ukrainos gynybos ministerija.

15 val. 50 min.  Dabartinė krizė Ukrainoje yra blogiausia Europoje nuo Berlyno sienos griūties, ir dabar būtina pasitelkti diplomatiją siekiant užkirsti kelią kariniam eskalavimui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris. 

Rusijos intervencija reiškia, kad „Europos padalijimo grėsmė vėl reali“, sakė ministras, atvykęs į skubų Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovų pasitarimą. 

„Tačiau dabar laikas diplomatijai. Diplomatija nereiškia silpnumo, tačiau ji reikalinga kaip niekada, kad nebūtume nustumti į karinio eskalavimo prarają“, – pažymėjo F.-W.Steinmeieris. 

Pasak ministro, „situacija Ukrainoje kasdien blogėja, ir eskalacijos pabaigos nematyti“. 

Tačiau tai nereiškia, kad burtų kauliukas mestas, sakė F.-W.Steinmeieris. 

Jis pridūrė, kad dar yra galimybė grįžti į pradinę padėtį, todėl šiandien turi būti pasiųsta aiški žinia Rusijai. 

Rusijos „karinė veikla, mūsų požiūriu, yra visiškai nepriimtina“, pažymėjo F.-W.Steinmeieris. 

15 val. 45 min. Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pirmadienį perspėjo, kad karinis konfliktas rytinėje šios šalies dalyje sukeltų grėsmę viso regiono saugumui. 

Jis taip pat paneigė, kad po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo suformuota naujoji vyriausybė nacionalizuos privatų verslą. 

„Buvau ir esu diplomatinio krizės sprendimo šalininkas, kadangi konfliktas sugriautų stabilumo pamatus visame regione“, – A.Jaceniukas kalbėjo susitikime su verslininkais. 

Jis pakartojo, kad vyriausybė bus pasiruošusi įgyvendinti visas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltas sąlygas finansinei pagalbai užtikrinti. 

15 val. 40 min. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad Krymo teritorijoje naktį iš kovo 3 į 4-ąją nežinomi asmenys, apsimetę ukrainiečiais, planuoja nužudyti 3-4 Rusijos kareivius, tam, kad būtų galima legalizuoti Rusijos karių įvedimą į Ukrainos teritoriją. Apie tai pranešė vidaus reikalų viceministras Nikolajus Veličkovičius.

15 val. 15 min. Krymo Autonominės respublikos Radoje nuskambėjo siūlymas Krymui pereiti prie Maskvos laiko - esą, Maskvos laikas Krymui yra "natūralesnis". Tokį pasiūlymą pateikė Krymo parlamento vicepirmininkas Sergejus Cekovas.

15 val. 10 min. Rusija siūlo atjungti Krymo energetikos sistemą nuo Ukrainos. Apie tokias kaimynų ambicijas Radoje pranešė Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministras Jurijus Prodanas. Pasak jo, pastarosiomis dienomis Kryme vyksta energijos tiekėjų pasitarimai su Rusijos atstovais dėl energetinės sistemos perjungimo prie autonominių šaltinių. "Deja, šiuose pasitarimuose skamba siūlymai atskirti Krymo energetikos sistemą nuo Ukrainos energetikos sistemos", - sakė ministras.

15 val. 05 min. Maskva pirmadienį oficialiai pradėjo projektą, pagal kurį turėtų būti pastatytas Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymą sujungsiantis tiltas – tuo metu, kai Rusijos pajėgos faktiškai okupavo tą Juodosios jūros pusiasalį. 

Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo pasirašytame įsake valstybinė kelių statybos bendrovė „Avtodor“ yra paskirta pagrindine šio projekto kontraktininke. Ten pat nurodoma, kad inžinerinė studija turėtų būti atlikta iki šių metų lapkričio. 

„Stebime, kaip vystosi padėtis, tačiau esama įpareigojančio pobūdžio sprendimų“, – sakė D.Medvedevas sakė, turėdamas omenyje susitarimą dėl to tilto statybos, pasirašytą praeitų metų gruodį Rusijos ir dabar jau nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitgalį gavo parlamento leidimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje dėl „grėsmės Rusijos piliečių gyvybėms“, ypač Krymo pusiasalyje. 

Krymas dabar yra faktiškai okupuotas Rusijos kariuomenės, kurią palaiko vietos rusakalbiai, kurie yra susirūpinę dėl naujosios Kijevo valdžios politikos. 

Tiltą, turintį sujungti Krymo rytinį Kerčės miestą ir ilgą Čiuškos neriją, nusidriekusią į Kerčės sąsiaurį nuo Tamanės pusiasalio Rusijos Krasnodaro regione, buvo planuojama pastatyti dar nuo Sovietų Sąjungos laikų. 

Nacistinės Vokietijos armija buvo pradėjusi jį statyti 1943 metais, kai buvo okupavusi Krymą per Antrąjį pasaulinį karą. 

Sovietų inžinieriai vėliau užbaigė statyti tą tiltą, tačiau dar prieš pasibaigiant karui jį sugriovė ledo lytys. 

Šiuo metu automobilius ir keleivius per 4,5 kilometro pločio Kerčės sąsiaurį plukdo keltais, tačiau vartotojai skundžiasi dėl ilgų eilių ir prasto aptarnavimo. 

Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje tiltą per Kerčės sąsiaurį ragino statyti buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Kaip rodė tuometės prognozės, tokio projekto įgyvendinimas būtų kainavęs 1 mlrd. JAV dolerių. 

V.Janukovičiaus vyriausybė pernai gruodį pasirašė susitarimą su Rusija dėl keleivinio ir krovininio transporto bei energetikos jungties. 

14 val. 55 min. Ukrainos kariškiai neleis, kad šalies karinių jūrų pajėgų kontroliuojamose teritorijose būtų naudojami ginklai ir liejamas kraujas. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas. 

„Pasakysiu atvirai, mes padarysime visa, kas įmanoma ir neįmanoma, kad nebūtų kraujo liejimo. Aš kreipiuosi ir į žiniasklaidą, ir į gyventojus, į visus, kurie mane girdi, mes visi turime suprasti, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos nekelia grėsmės Sevastopolio, Krymo gyventojams”, - pažymėjo S.Gaidukas. 

Jis priminė, kad įvairiose Ukrainos karinių jūrų pajėgų dalyse tarnauja žmonės, kurių tėvai, žmonos, vaikai gyvena Kryme. „Todėl ginklų naudojimo klausimu aš karininkams daviau aiškų įsakymą - padaryti visa, kad to būtų išvengta”, - pabrėžė kontradmirolas. 

14 val. 50 min. Išjungta didžiausia nepriklausoma Krymo televizijos ir radijo kompanija "Černomorskaja". Apie tai pranešė jos vyriausioji redaktorė Aleksandra Kvitko. Pasak jo, transliacijos sustabdytos visoje Krymo pusiasalio teritorijoje.

Pasak jos, respublikinio televizijos ir radijo perdavimo centro atstovai paaiškino, kad tą padaryti buvo priversti jėga. Tačiau kas privertė - nepatikslino. Vėliau pranešė, kad gavo informaciją apie "Černomorskaja" žurnalistų gyvybėms gresiantį pavojų, todėl, norėdami to išvengti, transliacijas išjungė.

"Černomorskaja" - viena didžiausių Ukrainoje regioninių privačių televizijos kompanijų, viena iš dviejų Kryme, transliuojančių visame pusiasalyje. Po jos išjungimo pusiasalyje lieka tiktai valstybinė televizijos ir radijo kompanija "Krymas", kurią kontroliuoja Sergejaus Aksionovo vyriausybė.

14 val. 40 min. Donecke prorusiško mitingo dalyviai ėmė šturmuoti apskrities administracijos pastatą, praneša zn.ua. Milicija nekliudo šturmui, mitinguotojai skanduoja "Rusija" ir "Milicija su liaudimi". Mitinguotojai atitvėrė pastatą saugojusius vidaus pajėgų karius, išlaužė duris ir išdaužė langus. Po 14 val. buvo užimti du pastato aukštai. Pastate esančius valdininkus ir žurnalistus mitinguotojai vadina "banderomis".

14 val. 30 min. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pirmadienį pareiškė, jog Varšuva nori, kad NATO skubiai sušauktų Šiaurės Atlanto tarybos posėdį pagal 4-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį. 

Lenkija taip pat turi parodyti, kad Rusija savo veiksmais Kryme pažeidžia daugybę tarptautinės teisės normų ir tarptautinių įsipareigojimų, ir imtis žingsnių įtikinti Vakarus ryžtingai veikti, pažymėjo šalies vadovas. 

B.Komorowskis, paskelbęs šį pareiškimą po Nacionalinės saugumo tarybos (RBN) susitikimo, kuris buvo sušauktas aptarti įvykius Ukrainoje, pabrėžė, kad jo nuomonei pritarė visi pasitarimo dalyviai. 

„Tai Lenkijos reikalas įtikinti Vakarų pasaulį, kurio dalis yra Lenkija, reaguoti ir paskelbti apie tolesnius žingsnius, jei konfliktas Ukrainoje stiprės“, – sakė jis. 

Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis numato NATO sąjungininkių konsultacijas, kai bent viena iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. 

14 val. 20 min. Ukrainos saugumo tarnybos SBU Krymo skyrius išplatino dokumentą, kuriame pabrėžia, kad saugumo karininkai lieka lojalūs Ukrainos, o ne separatistinei Krymo valdžiai.

14 val. 10 min.  JAV generalinis sekretorius Ban Ki- moonas pirmadienį paragino Rusiją vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį krizės apimtoje Ukrainoje. 

„Raginu Rusijos Federaciją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų... kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – Ban Ki-moonas sakė žurnalistams prieš suplanuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. 

13 val. 59 min. Tinklapis liga.net skelbia, kad Rusijos karo laivai užblokavo Sevastopolio uostą, kad iš jo negalėtų išplaukti Ukrainos valdžiai dar lojalių laivų kapitonai.

Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas teigė, kad rusų laivai išmetė inkarus uoste apie 200 metrų vienas nuo kito, todėl Ukrainos laivyno korvetė Ternopil“ ir vadovavimo laivas „Slavutič“ negali išplaukti į jūrą.

Beje, įdomu tai, kad toje pačioje vietoje prieš beveik 160 metų, Krymo karo metu britų ir prancūzų apsiausto Sevastopolio gynėjai nutarė paskandinti 15 Rusijos laivyno laivų. Taip buvo užblokuotas uostas. Tačiau po beveik metus trukusios apsiausties rusai turėjo pripažinti pralaimėjimą ir pasidavė.

13 val. 45 min.  Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį griežtai sukritikavo grasinimus „sankcijomis ir boikotais“ dėl jo šalies vaidmens gilėjančioje krizėje Ukrainoje. 

„Tie, kas mėgina traktuoti situaciją kaip tam tikrą agresiją ir grasina sankcijomis bei boikotais, patys pastoviai skatino (ukrainiečius) atsisakyti dialogo ir galiausiai poliarizavo Ukrainos visuomenę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje. 

13 val. 40 min. Estijos premjeras Andresas Ansipas teigia, kad šaliai negresia jokia karinė grėsmė, nepaisant politinės įtampos Ukrainoje ir Kryme, praneša Estijos nacionalinis žinių portalas „err.ee“. 

„Estija yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė, jai negresia jokia tiesioginė karinė grėsmė, todėl žmonės neturi pagrindo nerimauti, - sekmadienį interviu laikraščiui „Postimees“ kalbėjo premjeras. - Tačiau Rusijos sprendimas kelia grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam integralumui, todėl likęs pasaulis negali to leisti“. 

Realiausias pretendentas į naujus premjerus - Siimas Kallas mano, kad Krymo konflikte Estijos politikai privalo rinktis puses. 

„Praraja tarp karo ir taikos tapo dar neaiškesnė. Anksčiau tik karo metu taikyti veiksmai šiuo metu vykdomi ir taikos periodu“, - Estijos Reformų partijos kongrese kalbėjo S.Kallas. 

Anot politiko, infrastruktūriniu požiūriu Estija vis dar priklausoma nuo Rusijos, tačiau Maskvos keliamos saugumo problemos verčia kelti geopolitinio pasirinkimo klausimus. 

13 val. 35 min. Donecko apskrities tarybos deputatai, spaudžiami prorusiško mitingo dalyvių, priėmė sprendimą apskrityje skelbti referendumą, rašo zn.ua. Nors referendumo klausimai skamba visiškai „nekaltai“, tai akivaizdus „Trojos arklys“, siekiant įteisinti referendumus Ukrainos regionuose.

„Apskrities taryba nusprendė palaikyti liaudies iniciatyvas dėl referendumo apie konstitucines garantijas laisvai naudoti rusų kalbą, kitų nacionalinių mažumų kalbas Donecko apskrities teritorijoje, apie neleidimą sumažinti socialines išmokas ir garantijas, padidinti komunalinių paslaugų tarifus“, - teigiama dokumente.

Kad būtų realizuota ši iniciatyva, deputatai kreipiasi į Aukščiausiąją Radą reikalaudami nedelsiant priimti įstatymą dėl vietinių referendumų.

Be to, apskrities taryba priėmė rekomendaciją vietos organams formuoti nuosavas teisėsaugos pajėgas.

13 val. 30 min.  Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino naujuosius Ukrainos lyderius pažeidžiant mažumų teises ir sakė, jog ultranacionalistai kontroliuoja daug šios buvusios sovietinės valstybės rajonų. 

„Nugalėtojai ketina pasinaudoti savo pergalės vaisiais, kad pažeidinėtų žmogaus teises ir pagrindines mažumų laisves“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje. 

Ministras pridūrė, kad „ultranacionalistų smurtas kelia grėsmę rusų bei rusiškai kalbančių gyventojų gyvybėms ir regioniniams interesams“. 

13 val. 26 min.  Rusijos valstybės Dūmos deputatai pateikė įstatymo projektą, kurio prašoma keisti Rusijos konstituciją. Pakeitsimo esmė susijusi su įvykiais Ukrainoje, mat deputatai prašo Krymą priimti į Rusijos federacijos sudėtį.

13 val. 15 min. Ukraina turėtų paprašyti, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasiųstų stebėtojų misiją į krizės krečiamą šalį, pirmadienį pareiškė šios organizacijos vadovas. 

„Raginu Ukrainos vyriausybę pakviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą įkurti misiją, kuri įvertintų ankstesnius (įvykius) ir ... Ukrainoje vykstančių incidentų aplinkybes“, – sakė Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO. 

13 val. 08 min. Per pastarąsias dienas Rusija Kryme dar labiau sustiprino savo karinę grupuotę. Keturi Rusijos didieji desantiniai  laivai - "Kaliningrad", "Minsk" iš Rusijos Baltijos jūros laivyno ir "Olenegorskij Gorniak" bei Georgij Pobedonosec" atvyko į Sevastopolį. Kiekviename tokiame laive telpa po kelis šimtus desantininkų ir dešimtis šarvuočių.

12 val. 53 min. Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad Sevatsopolyje buvo sužeisti du ukrainiečių kariai, kai į juos buvo mesta garsinė granata. Incidentas įvyko prie taktinės aviacijos ginkluotės sandėlio budintys rusų kariai sviedė granatą į ukrainiečius.

Tuo tarpu prie Belbeko oro uosto budintys Rusijos kariškiai ukrainiečiams iškėlė ultimatumą: iki šios dienos 16 val. pasiduoti arba bus imtasi "griežtų priemonių".

12 val. 39 min. Rusijos tinklapis lenta.ru, remdamasis naujienų agentūros "Interfax" pranešimu skelbia, kad į Rusijos ir Krymo autonominės respublikos pusės perėjo apie 5 tūkst. Ukrainos karių Kryme. Be dezertyravusių kariškių regione buvo dislokuota dar apie 10 tūkst. Ukrainos karių ir jūreivių. Dauguma yra apsupti savo bazėse prie kurių patruliuoja Rusijos kariai.

12 val. 35 min. BBC skelbia, kad po to, kai savo šalį išdavė Ukrainos laivyno vadas Denisas Berezovskis ir prisiekė ištimybę Rusijos užimtai Krymo autonominei respublikai, naujai Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadu paskirtas admirolas Serhijus gaidukas pareiškė esąs lojalus Ukrainos valdžiai ir prezidento pareigas laikinai einančiam Oleksandrui Turčynovui.

12 val. 30 min. Buvęs Rusijos parlamentaras, Tarptautinių reikalų forumos vadovo pavaduotojas Sergejus Markovas pareiškė, kad V.Putinas esą nesiekia karinės invazijos į Krymą, jis esą tenori apginti rusakalbių teises, o tai neva garantuoja Rusijos konstitucija. S.Markovas Ukrainos valdžią pavadino "chunta".  S.Markovas yra įtariamasis buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo byloje, jis taip pat yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Estijoje, dėl jo vaidmens per 2007 metų kibernetines atakas prieš estų tinklapius.

Tuo tarpu paskirtasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas spaudos konferencijoje paskelbė, kad Ukraina niekada neatiduos Krymo.

12 val. 18 min. Rusijos interneto stebėjimo agentūra "Roskomnadzor"griebėsi cenzūros - blokavo 13 tinklapių, susijusių su Ukranos protestų judėjimais. Tai padaryti liepė Rusijos generalinė prokuratūra. Vienu taikinių tapo "Rusiškuoju Facebook" vadinamo socialinio tinklapio VKontakte ukrainiečių judėjimo "Pravy sektor" (Dešinysis sektorius) paskyra. Ji esą kurstė ekstremizmą, todėl pagal Rusijos įstatymus turėjo būti blokuojama. VKtontakte "Dešiniojo sektoriaus" akltyvistai aktyviai dalydavosi nuotraukomis ir informacija apie įvykius Ukrainoje.

12 val. 05 min. Vėlų sekmadienio vakarą interviu Latvijos nacionalinei televizijai Rusijos ambasadorius Rygoje Aleksandras Vešniakovas teigė, kad Rusija neturi jokių pretenzijų į Ukrainos teritorinį vientisumą. 

„Norime išvengti pilietinio karo Ukrainoje“, - kalbėjo ambasadorius. 

Sekmadienį A.Vešniakovas susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, informuoti apie Maskvos poziciją Ukrainos klausimu. Ambasadorius teigė esąs pasirengęs susitikti ir su Latvijos parlamento nariais, jei bus išsakytas toks pageidavimas. 

Latvija stipriai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir smerkia bet kokius bandymus skaldyti šalies teritoriją ir visuomenę. 

11 val. 40 min. Naujasis prorusiškas Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas gina valdžios perėmimą pusiasalyje. 

Maidane Ukrainos sostinėje Kijeve politikai ragino žmones paimti valdžią į savo rankas, sakė jis pirmadienį Rusijos laikraštyje „Rosijskaja Gazeta“ pasirodžiusiame interviu. Gyventojai, anot jo, dabar tai ir padarė. Kas galioja sostinei Kijevui, turi galioti ir Krymo Autonominei Respublikai, pabrėžė S.Aksionovas. 

Naujoji Ukrainos vyriausybė Krymo vadovybę laiko neteisėta. Ukraina kaltina Rusiją užėmus Ukrainos teritoriją. 

S.Aksionovas sakė, kad dėl pusiasalio statuso bus nuspręsta per gegužės pabaigoje planuojamą referendumą. Jis esą gali nulemti atsiskyrimą nuo Ukrainos. Krymo premjeras pažadėjo plačias teise musulmoniškai totorių mažumai. 

S.Aksionovas buvo nusiteikęs optimistiškai, kad sala gegužę, kaip visada, pradės turizmo sezoną. Krymas, be kita ko, tikisi milijardinės paramos iš Maskvos. „Mes greitai apmokėsime visas skolas“, - kalbėjo S.Aksionovas. Čia gyvens ir džiaugsis visų tautybių žmonės, pridūrė jis. 

11 val. 30 min. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų „nedelsiant“ pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, JAV pasiuntinys pareiškė Vienoje prasidėjus šios paneuropinės organizacijos susitikimui. 

„Šiandien raginame nedelsiant pasiųsti ESBO stebėtojus į Ukrainą“, – sakoma ambasadoriaus Danielio Baero  pranešime. 

11 val. 21 min. Tinklapis kerch.com.ua praneša, kad krito dar vienas ukrainiečių pasieniečių postas. Šį kartą po trijų valandų derybų Kerčėje rusų kariškių apsupti Ukrainos pasieniečiai be šūvio pasidavė Rusijos kariškiams ir civiliais drabužiais apsirengusiems Krymo "savigynos būriams". Ginkluotės sandėlį dabar jau saugo ginkluoti Rusijos kariai.

Keltų terminalas Kerčės mieste, esančiame už maždaug 20 kilometrų nuo Rusijos teritorijos, buvo užimtas tuo metu, kai JAV ir Europos šalių vyriausybės mėgina rasti būdų, kaip įtikinti Rusiją sustabdyti šią Rusijos invaziją ir išvesti savo karius. 

Pirmadienį paryčiais kariai užėmė terminalą, kuris yra daugelio į Rusiją plaukiančių laivų išvykimo vieta. Tie žmonės atsisakė pasakyti, kas jie tokie, tačiau kalbėjo rusiškais ir atvažiavo mašinomis su Rusijos numeriais. 

Rusijos faktiškai perėmė kontrolę Kryme, nė karto neiššovusios. Dabar Kijeve ir kitur baiminamasi, kad  Rusija gali siekti išplėsti savo kontrolę, okupuodama kitas teritorijas rytų Ukrainoje. 

11 val. 20 min. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos karinių pajėgų įvedimo į tolimesnes Ukrainos teritorijas ir paragino prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti savo politikos kryptį Kryme, praneša „Reuters“. 

Rusijos karių įvedimą į Krymą W.Hague pavadino didžiausia šio amžiaus Europos krize. 

Sekretorius pabrėžė, kad Rusija dabar efektyviai kontroliuoja visą pusiasalio teritoriją, tačiau paragino karius grįžti į tarptautinėmis sutartimis nustatytas teritorijas Juodosios jūros laivyno bazėse. 

„Esame aiškiai susirūpinę Rusijos kariuomenės įvedimu į kitas Ukrainos dalis, tačiau tai nereiškia, kad situacija Kryme šiuo metu yra stabili - BBC korespondentams kalbėjo W.Hague. - Rusijos intervencija sukūrė labai įtemptą ir grėsmingą situaciją“. 

11 val. 05 min. Ukrainos vyriausybė svarsto galimybę laikinai uždaryti sieną su Rusija, praneša zn.ua.

Apie tai pareiškė Ukrainos vicepremjeras, milicijos generolas Vitalijus Jerioma. "Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl sienos uždarymo, kita galimybė - griežtų jos pervažiavimo sąlygo Rusijos gyventojams nustatymas", - sakė jis.

Pasak V.Jeriomos, pastarosiomis dienomis iš Rusijos užfiksuotas masinis ir tikslingas žmonių transportavimas autobusais. Po to tie žmonės dalyvauja prorusiškuose mitinguose Ukrainos teritorijoje ir provokuoja Ukrainos visuomenę, destabilizuodami situaciją.

Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos pasieniečiai padeda pervežti šituos asmenis.

10 val. 55 min. Grupė Rusijos valdininkų buvo neįleista ė JAV, praneša liga.net.

"Rosselchoznadzor" atstovams buvo uždrausta atvykti į JAV. Eilinis derybų turas, dalyvaujant Rusijos atstovams, buvo numatytas Vašingtone kovo 3-6 dienomis.

Likus mažiau nei parai iki skrydžio JAV ambasados atstovai elektroniniu paštu ir telefonu informavo Rusijos derybų grupės vadovą Nikolajų Vlasovą, kad Rusijos ekspertų vizitas JAV nepriimtinas.

Tuo tarpu Kazachstano derybininkų grupė į Vašingtoną išskrido.

10 val. 50 min. Kryme, Bachčisarajuje ginkluoti asmenys užblokavo karinį dalinį Nr. 2904. Prie dalinio susirinkę apie 300 žmonių, yra sunkvežimių ir 6 šarvuočiai, praneša liga.net. Jokių reikalavimų blokuotojai kol kas nepateikė, dalinio nepuolė.

10 val. 45 min. Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje britų vyriausybė boikotuos Sočio parolimpines žaidynes. Tai „Twitter“ tinkle pareiškė ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Jis atkreipė dėmesį į „rimtą padėtį“ Ukrainoje, kur stiprinamos Rusijos karinės pajėgos, praneša agentūra AFP. 

Premjero biuras Londone pabrėžė, kad Rusija „pažeidė Ukrainos suverenumą ir valstybinį vientisumą“. Esant tokioms aplinkybėms, esą „nedera“, kad britų ministrai dalyvautų parolimpiadoje. 

Negalią turinčių sportininkų olimpinės žaidynės Sočyje prasidės kovo 7-ąją. 

10 val. 40 min. Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovų teigimu, Rusija savo teritorijoje šalia Krymo telkia šarvuotą techniką, taip pat kai kuriose pusiasalio dalyse blokuoja mobilųjį ryšį, informuoja „Reuters“. 

Anot Kijevo pareigūnų, šalia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje nuolat juda Maskvos karo laivai, o kai kuriose Krymo teritorijose neveikia mobilusis ryšys. 

Pranešama, kad šalia Kerčės pusiasalio Rusija kaupia šarvuotą karinę techniką. 

„Kitoje pusiasalio pusėje gausu šarvuočių. Kol kas nežinome, ar jie bus perkeliami per sąsiaurį“, - „Reuters“ korespondentams telefonu sakė Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas, tiksliai nenurodęs šarvuotos technikos skaičiaus. 

Rusijos gynybos ministerija šių pareiškimų kol kas nekomentavo. 

Vos 4,5 kilometrų pločio Kerčės pusiasalis skiria Juodąją ir Azovo jūros, juo taip pat vedama siena tarp Rusijos ir Ukrainos. 

10 val. 32 min. Kinijos ir Rusijos požiūris į situaciją Ukrainoje sutampa, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po abiejų šalių diplomatijos vadovų pokalbio telefonu. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi per pokalbį telefonu pažymėjo „neabejotinai sutampančius Rusijos ir Kinijos požiūrius dėl situacijos, kuri susiklostė toje šalyje ir aplink ją“, rašoma Rusijos URM išplatintame pareiškime. 

Jame priduriama, kad ministrai sutarė toliau palaikyti glaudžius kontaktus Ukrainos klausimu. 

10 val. 30 min. JAV prezidento B.Obamos administracijos užkulisiuose planuojamas "potencialus ekonominis Rusijos puolimas, atsakant į jos įsiveržimą į Ukrainą", rašo zn.ua.

Sankcijos gali būti pritaikytos "visiems - nuo aukštų Rusijos kariškių ir valstybės lyderių iki garsių verslininkų ir rusakalbių Ukrainos separatistų". Tam ruošiamas specialus prezidento įsakymas.

10 val. 25 min. BBC korespondentas Maskvoje Steve'as Rosenbergas  pastebi, kad daugelis Rusijos bulvarinių laikraščių pirmadienio rytą mirga patriotinėmis, Kremlių palaikančiomis antraštėmis. Vienas populiariausių dienraščių „Komsomolskaja pravda“ netgi paskelbė, kad V.Putinas „atsidūrė per žingsnio nuo tapimo pasaulio lyderiu – asmeniu, įkūnijančiu nepriklausomybę nuo Amerikos hegemonijos“.

Savo ruožtu įtakingas Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“ įspėja, kad konfliktas Kryme ar visoje Ukrainoje sustabdytų visą Rusijos ekonomiką. Dienraštis kaltina vyriausybę „karo provokavimu“.

10 val. 10 min.  Ukrainos pasieniečiai pirmadienį pranešė, jog Rusija telkia šarvuotąją techniką prie Kerčės sąsiaurio, skiriančio Rusiją ir Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. 

Pasienio apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad Rusijos laivai judėjo Sevastopolio, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodojo jūros laivyno bazė, uoste ir jo apylinkėse. Rusijos pajėgos taip pat blokavo mobilųjį ryšį kai kuriose teritorijose. 

Rusijos šarvuotoji technika buvo sutelkta netoli keltų prieplaukos prie Kerčės sąsiaurio, kitapus nuo Ukrainos miesto Kerčės, sakė pasieniečių atstovas. 

D.Medvedevas gina V.Janukovyčių

Dmitrijus Medvedevas taip pat tarė žodį. Rusijos premjeras pirmadienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtas valstybės vadovas, nors jo autoritetas beveik niekinis. 

D.Medvedevas pridūrė, kad Rusija nepripažįsta naujosios valdžios Kijeve, kuri atėjo po V.Janukovyčiaus nuvertimo – sakydamas, kad valdžios perėmimas buvo atliktas pažeidžiant konstituciją. 

Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime D.Medvedevas tiesiogiai nekomentavo Rusijos parlamento praeitą savaitgalį priimto sprendimo leisti prezidentui Vladimirui Putinui pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukrainos teritoriją, vystantis abiejų šalių priešpriešai dėl Krymo. 

„Taip, prezidento V.Janukovyčiaus autoritetas praktiškai niekinis, tačiau tai nekeičia fakto, kad pagal Ukrainos konstituciją jis yra teisėtas valstybės vadovas“, – pažymėjo D.Medvedevas. 

Rusija suteikė prieglobstį V.Janukovyčiui, kuris praeitą penktadienį pirmąkart pasirodė viešumoje ir surengė spaudos konferenciją pietiniame Rostovo prie Dono mieste. 

D.Medvedevas pareiškė, kad Rusija pasiruošusi vystyti „daugialypius pagarbius santykius su broliška Ukraina“, tačiau ne su vyriausybe, pakeitusia V.Janukovyčiaus režimą. 

„Ukraina mums – ne grupė žmonių, kuri, praliejusi kraują Maidane, užgrobė valdžią, pažeisdama konstituciją ir kitus savo valstybės įstatymus, – rašo premjeras. – Tai visa šalis. Labai įvairūs žmonės. Ukrainiečiai, rusai, totoriai, žydai. Kitos bendrijos, gyvenančios santarvėje.“ 

D.Medvedevo komentaruose pabrėžiama Rusijoje daugelio palaikoma nuomonė, kad naujoji Ukrainos vyriausybė sudaryta iš kraštutinių nacionalistų, kurie atstovauja tik nedidelei Ukrainos žmonių daliai. 

Jo žinutėje taip pat akcentuojama, kad Rusija toli gražu nėra patenkinta V.Janukovyčiaus veiksmais, tačiau Maskva nelinkusi pripažinti naujosios valdžios teisėta dialogo partnere. 

Premjeras rašo, jog jeigu V.Janukovyčius yra kuo nors nusikaltęs, tuomet Ukraina turėtų surengti jam apkaltą. 

„Visa kita – savivalė. Valdžios užgrobimas. Tai reiškia, kad tokia tvarka bus itin nestabili. Ji baigsis nauju perversmu. Nauju krauju“, – perspėjo D.Medvedevas. 

„Rusijai reikia stiprios ir stabilios Ukrainos. Nuspėjamos ir ekonomiškai pajėgios partnerės, – pridūrė jis. – Ne skurdaus giminaičio, visuomet stovinčio su ištiesta ranka.“ 

Rusija „nenori karo“ su Ukraina

 Rusija nenori karo su Ukraina, o parlamento leidimas surengti karinę intervenciją visų pirma turi pademonstruoti, kad Kremlius nusiteikęs rimtai, pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį užsitikrino parlamento aukštųjų rūmų leidimą pasiųsti Rusijos pajėgas į Ukraina, vystantis priešpriešai Kryme, kai buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. 

„Rusija nenori karo su Ukraina“, – sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas per valstybinės televizijos vakarinę pokalbių laidą. 

„Esu įsitikinęs, kad niekas Rusijoje nenori karo su Ukraina, – pridūrė jis. – Esame nusistatę prieš tokios terminologijos naudojimą diskutuojant apie mūsų santykius su Ukraina, kuri yra mums itin artima.“ 

„Manome, kad šis sprendimas prablaivins daug žmonių ir parodys Rusijos Federacijos ketinimų rimtumą“, – pažymėjo G.Karasinas. 

Jis peikė Vakarų valstybes, kurios pagrasino pašalinti Rusiją iš Didžiojo aštuoneto (G-8) dėl pastarojo Maskvos žingsnio, ir ragino jas parodyti didesnį supratimą. 

„Palaikysime visas jėgas, kurios palankios mūsų dvišalių santykių stiprinimui – juolab kad nuo tų santykių priklauso stabilumas Europoje, – aiškino G.Karasinas. – Tai turėtų suprasti Vakarų politikai, kurie dabar burnoja prieš mus.“ 

V.Putinui leidimą siųsti karius į Ukrainą suteikusios Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko taip pat atmetė karo galimybę. 

„Vladimirai, niekada netarkite šio žodžio“, – ji sakė tos pačios televizijos pokalbių laidos vedėjui Vladimirui Solovjovui, kai šis tiesmukai paklausė, ar kils karas tarp Rusijos ir Ukrainos. 

„Tai absoliučiai nepriimtina“, – pareiškė V.Matvijenko. 

„Tarp mūsų niekada nebus karo. Esame broliškos šalys; esame slavų pasaulis“, – pridūrė parlamento aukštųjų rūmų vadovė, kuri formaliai yra trečia aukščiausia Rusijos pareigūnė po prezidento ir premjero. 

„Manau, kad karštos galvos Kijeve galiausiai turėtų atvėsti ir suprasti, kad savo veiksmais jos provokuoja separatistinius veiksmus Ukrainos rytiniuose regionuose ir Kryme“, – pabrėžė V.Matvijenko. 

S.Lavrovas susitiks su JT vadovu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį ketina susitikti su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu ir JT specialiuoju diplomatu Lakhdaru Brahimi, praneša „Reuters“. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija susitikimo detalių nepateikė, manoma, kad diplomatai bandys rasti bendrų atspirties taškų tolesnėms Sirijos taikos deryboms. 

Ar susitikimo metu bus kalbama apie įvykius Ukrainoje, neskelbiama. 

S.Lavrovas pirmadienį taip pat ketina dalyvauti JT žmogaus teisių komiteto susitikime. Prieš išskrisdamas į Ženevą, diplomatas išreiškė „susirūpinimą didėjančia konfrontacija ir politizacija“ komiteto diskusijose ir pareiškė, kad žmogaus teisių apsauga privalo būti vykdoma „griežtai pagal tarptautinės teisės normas“. 

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį atvyks į Kijevą pademonstruoti palaikymo naujiesiems Ukrainos lyderiams, pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai, pridūrę, kad Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja Krymo pusiasalį.

„Kijeve kovo 4 dieną sekretorius J.Kerry susitiks su aukštais Ukrainos naujos vyriausybės atstovais, Rados lyderiais ir pilietinės visuomenės nariais“, – sakė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki.

Pasak jos, J.Kerry „patvirtins Jungtinių Valstijų tvirtą palaikymą Ukrainos suverenumui, nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui.“

JAV diplomatijos vadovas taip pat pabrėš „Ukrainos žmonių teisę spręsti savo pačių ateitį – be išorinio kišimosi arba provokacijų“, sakoma J.Psaki pranešime.

Konferenciniame pokalbyje telefonu su žurnalistais aukšto rangos JAV administracijos pareigūnai ne kartą perspėjo, kad Maskva rizikuoja sulaukti sunkių pasekmių, pasiuntusi savo karius į Ukrainos pietuose esantį Krymą.

Derybos dėl ekonomikos klausimų, įskaitant vienos Rusijos delegacijos vizitą, per kurį ketinta tartis dėl energetikos, jau yra atšaukti. Taip pat tikriausiai bus šaldytas vienas svarbus abiejų šalių kariškių susitikimas.

„Taip pat kartu su sąjungininkais ir partneriais žvelgiame į platų pasirinkimų sąrašą dėl mūsų ekonominių ir prekybos investicijų apribojimo“, – sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas, pridūręs, kad JAV tikriausiai „apribos įprastus ryšius, kurie buvo palaikomi su Rusija šiuo metu“.

Pareigūnas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos „dabar visiškai operatyviškai kontroliuoja Krymo pusiasalį“.

„Nekyla jokių klausimų, kad jos vykdo Krymo okupaciją. Jie skraidina pastiprinimus ir įsitvirtina“, – sakė pareigūnas.

Vyriausioji JAV pasiuntinė Europoje Victoria Nuland pirmadienį atvyks į Vieną, kur dalyvaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) derybose.

Ji tikisi aptarti galimybes pasiųsti tarptautinius stebėtojus į didžiausios įtampos zonas ir galbūt „platesnę misiją, kuri pakeistų Rusijos pajėgas, jeigu rusus pavyktų įtikinti atsitraukti“, sakė pareigūnas.

Aštrėjant konfliktui dėl Krymo pusiasalio, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas taip pat siunčia į Ukrainą savo pavaduotoją Janą Eliassoną.

Jis asmeniškai įvertins padėtį šalyje ir JT vadovui pateiks pasiūlymus, kaip Jungtinės Tautos galėtų prisidėti prie įtampos sušvelninimo.  

Visos Didžiojo septyneto šalys - JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija - įšaldė pasirengimą G8 viršūnių susitikimui Sočyje ir pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, praneša agentūra AFP.

Remiantis G7 pareiškimu, šalys Rusijos veiksmus laiko akivaizdžiu Ukrainos suverenumo ir teritorinio integralumo pažeidimu bei nusižengimu tarptautiniams įsipareigojimams. Maskvos veiksmai esą nesuderinami su G8 veikla.

Rusija prie G7 grupės prisijungė 1997-aisiais.

Japonija „reiškia didžiulį nerimą ir susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo“ panaudoti jėgą Ukrainoje, sakoma pirmadienį Tokijo URM paskelbtame pranešime.

Rusijos šeštadienį priimtas sprendimas „dėl įgaliojimo panaudoti Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje didina įtampą regione ir pakenks taikai bei stabilumui tarptautinėje bendruomenėje“, – pridūrė ministerija.

„Todėl Japonija reiškia didžiulį nerimą ir susirūpinimą dėl šio sprendimo“, – sakoma pranešime.